Bebrai seniai yra pamėgę Žemųjų Šančių Nemuno pakrantę.
Šančiškė Rolanda Girskienė pasakojo, kad prieš kurį laiką vaikščiodama paupiu pamatė stipriai apgraužtą storą gluosnį, kuris auga prie upės ties Kranto alėjos 48-uoju daugiabučiu.
Po kelių dienų kaunietė pastebėjo, kad nugraužti ir šalia medžio augantys krūmai.
„Bebrai kažkur netoliese gyvena ne pirmus metus. Pernai žiemą jie buvo nugraužę kiek tolėliau, prie paplūdimio, augusią plonesnę pušį.
Praėjusią žiemą, kai vėlai vakare su kaimyne vedžiojome šunis, šie pastebėjo bebrą ir jį išbaidė. Buvo puikiai matyti, kaip jis nuo kranto sniegu skuodė link upės“, – pasakojo R.Girskienė.
Nors kai kuriems kauniečiams gaila nugraužtų medžių, Šančių gyventoja įsitikinusi, kad bebrai gyvena savo gyvenimą ir dėl to piktintis nereikėtų.
Ne vienus metus bebrai yra įsikūrę ir prie Neries krantinės gatvės, Neries upės pakrantėje. Anksčiau jie grauždavo medžius, kurie auga netoli P.Vileišio tilto.
Pietinės Vilijampolės seniūnaitijos seniūnaitė Diana Bučinskienė pasakojo, kad kai pakrantė buvo sutvarkyta, labiau pritaikyta žmonėms, pastatyta suolų, įrengta žaidimo aikštelių, bebrų pėdsakų nebeliko.
„Dabar matau, kad medžiai nugraužti toliau, pakrantėje link Varnių tilto, ties futbolo stadionu. Ten yra neaukštų šlaitų, žmonių vaikšto mažiau, gal todėl bebrai ten ir persikėlė. Medžių šiek tiek gaila, bet ir gyvūnus reikia suprasti“, – mintimis dalijosi kaunietė.
Panemunės seniūnaitė Aušra Daugėlienė patikino, kad vasarą bebrai darbavosi ir Panemunės šile – taip pat Nemuno pakrantėje.
„Vasarą, kai buvo genimi pavojingi medžiai, pašalinti ir bebrų nugraužti augalai. Nuo to laiko bebrų pėdsakų nematyti“, – pasakojo kaunietė.
Miestiečiams gyvūnais reikėtų džiaugtis
„Mūsų upės ir upeliai yra bebrų namai. Jie keliauja ir apsistoja ten, kur patinka, kur randa skanaus maisto.
Manau, kad miestuose vertingus medžius galima apsaugoti juos aptveriant kad ir vieliniu tinklu, iki kamieno paliekant vos pusę metro erdvės.
Tačiau nemanau, kad šie gyvūnai kenkia gamtai.
Pastebėkite, kad mieste gyvena ne tik bebrai, bet ir lapės, stirnos.
Žmonės jų nebeskriaudžia, nevaiko, todėl gyvūnai yra vis drąsesni.
Turėtume tik džiaugtis tokiais pokyčiais, kad keturkojai ir žmonės sugyvena vienoje erdvėje“, – aiškino gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
