Dažniausiai stebimi iš toliau į šiaurę esančių kraštų per lietuvą migruojantys žuvininkai. Tai aišku pagal pas mus aptinkamus tuose kraštuose žieduotus paukščius. Iki šių metų liepos 1 d. Lietuvos paukščių žiedavimo centro (PŽC) duomenų bazėje buvo 49 užsienyje žieduotų žuvininkų aptikimo Lietuvoje duomenys. Iš jų visų daugiausiai, net 35, buvo žieduoti Suomijoje. Toks sąlyginai nemažas Lietuvoje aptiktų Suomijoje žieduotų žuvininkų skaičius yra dėl dviejų priežasčių.
Pirma, toje šalyje jų žieduojama tikrai daug. Pavyzdžiui, per 47 m. (1974–2020) laikotarpį jų sužieduota beveik 55,4 tūkst. Antra, dauguma šių paukščių į žiemovietes Afrikoje piečiau Sacharos dykumos, o pavasarį atgal į perimvietes migruoja per Lietuvą.
Lietuvos PŽC neseniai gavo Viktorijos Cherepkovos pranešimą apie šių metų rugsėjo 14 d. Šalčininkų r. prie Papio ežero nufotografuotą skrendantį žuvininką. Tai 50-to užsienyje žieduoto šios rūšies paukščio aptikimas Lietuvoje. Atsiųstoje nuotraukoje ant dešinės paukščio kojos pastaibio buvo galima nesunkiai identifikuoti spalvinį žiedą BALTA 1·0K.
Netrukta išsiaiškinti, kad tai Norvegijoje žieduotas paukštis, o kolegos iš tos šalies PŽC operatyviai atsiuntė informaciją su jo žiedavimo duomenimis. Šis paukštis, dar neskraidantis jauniklis, žieduotas 2022 m. liepos 18 d. Hedmarko apskrityje. Atstumas nuo žiedavimo iki aptikimo vietos 1063 km. Tai pirmas žinomas Norvegijoje žieduoto žuvininko aptikimas Lietuvoje. Be to iš visų Lietuvoje aptiktų užsienyje žieduotų šios rūšies paukščių jo žiedavimo vieta yra toliausiai į vakarus.
Iš kur, iš kažkur į vakarus ar į rytus nuo Baltijos jūros jis atskrido į Lietuvą? Deja, tikslus atsakymas į šį klausimą neįmanomas. Tai priklauso nuo to, kur tas paukštis praleido 2024 m. vasarą. Jeigu jis po antrosios jo gyvenime pavasarinės migracijos 2024 m. buvo sugrįžęs į Norvegiją ar į Švediją, tai į Lietuvą pateko perskrisdamas Baltijos jūrą. Bet galimas ir kitas „scenarijus“.
Gal 2024 m. pavasarį, grįždamas iš žiemovietės, jis patraukė ne vakarine, o rytine Baltijos jūros pakrante ir vasarą praleido bet kur į rytus nuo šios jūros. Tai mažai tikėtina, bet tikrai neatmestina. Tokiu atveju šiais metais, migruojant link žiemovietės, perskristi Baltijos jūrą jam nereikėjo.
Lietuvoje žinomi ir trijų Švedijoje, t. y. taip pat į vakarus nuo Baltijos jūros, žieduotų žuvininkų aptikimai. Visi šie paukščiai į Lietuvą pateko tikrai perskrisdami Baltijos jūrą, nes jie visi aptikti nors ir ne tais pačiais metais, bet visi rugsėjo pradžioje (3, 4 ir 5 d.) ir, svarbiausia, pirmaisiais jų gyvenimo metais.
Tai yra nenuginčijamas įrodymas, kad migruodami link žiemoviečių žuvininkai iš Skandinavijos kartais, bet tikrai nedažnai perskrenda Baltijos jūrą į jos rytinę pakrantę. Švedijoje per tą patį kaip ir Suomijoje 47 m. (1974–2020) laikotarpį jų sužieduota 15,4 tūkst.
Tai taip pat nemažai, bet 3,6 kartų mažiau nei Suomijoje, bet Lietuvoje jų aptikta net 11,7 kartų mažiau nei Suomijoje žieduotų. Įvertinus šiose dviejose valstybėse sužieduotų žuvininkų nevienodą skaičių, jų iš Švedijos Lietuvoje aptikta 3,2 kartų mažiau nei iš Suomijos, o tai reiškia, kad migruodami jie perskrenda per Baltijos jūrą, nors tai nėra jų rudeninės migracijos kryptis, bet nedažnai dėl kažkokių priežasčių taip tikrai būna.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, žuvininkas yra plėšriųjų paukščių būrio, vanaginių paukščių pobūrio, žuvininkinių šeimos paukštis. Patelė didesnė už patiną. Kūno ilgis 55–58 cm, masė 1200–1600 g (patino), 1600–2000 g (patelės). Išskleistų sparnų plotis 145–170 centimetrų. Minta tik šviežiomis žuvimis (150–300 g). Grobį puola iš 10–40 m aukščio, jį gaudo kojomis.
Lizdą krauna medžiuose, ant uolų, stulpų, plūdurų. Deda 1–4 kiaušinius. Peri 35–43 d., jaunikliai apsiplunksnuoja 50 dienų. Gyvena 20–25 metus. Lietuvoje lizdą krauna ežeringų miškų brandžiose pušyse. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
