Per septynias savaitės jis buvo sėkmingai reabilituotas, priaugo beveik 30 kg svorio ir dabar jau gali toliau sėkmingai tęstu gyvenimą ne muziejaus baseine, o jūroje.
Kad ruoniukas būtų saugus ir neįkliūtų į priekrantės žvejų tinklus jis buvo laivu nuplukdytas ir paleistas jūroje 20 km nuo kranto.
Paprastai nusilpę, išsekę Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai patenka į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą pavasarį, būdami vos keleto savaičių amžiaus. Šis ruoniukas – pirmasis patekęs ne o rudenį. Gyvūnu rūpinęsis muziejininkas-biologas Pavelas Kulikovas jį pavadino išgyvenimo meistras, nes sverdamas kiek daugiau nei 18 kg, liesas ir sergantis, sugebėjo išgyventi nuo pavasario iki spalio.
„Galim tik spėlioti, kas šiam ruoniukui gyvenime atsitiko, – sakė muziejininkas-biologas. – Gyvūnas buvo nusilpęs, dehidratavęs. Jis yra pavasarinės vados ir jeigu sugebėjo ir pavasarį, ir vasarą išgyventi savarankiškai, yra labai gyvybingas. Atgabentas pas mus jis svėrė 18,5 kg, o ruonė paleidžia jauniklį savarankiškam gyvenimui, kai jis jau yra 40 ar 50 kg, tad pagal savo amžių turėtų sverti 60–70 kg. Gydymas ir reabilitacija sekėsi gera: vaistai padėjo, apetitu nesiskundė ir dabar drąsiai jį grąžiname jūrai.“
Tai – dvidešimtasis šiemet sėkmingai reabilituotas ruoniukas. Devyniolika gentainių jau grįžo į Baltiją rugpjūtį. Jie išplaukė su palydoviniais davikliais. Muziejaus vyr. vet. gydytojas direktoriaus pavaduotojas dr. Žilvinas Kleiva, stebintis iš daviklių gaunamus duomenis, sako, kad prie Lietuvos krantų paleisti ruoniai neužsilaiko, keliauja link Danijos, Švedijos, Lenkijos. Pasak jo, ruoniai per parą gali nuplaukti daugiau nei 100 km, dažniausiai ieškodamas geriausios vietos žūklei.
Baltijos pilkųjų ruonių jauniklės vaikuojasi anksti pavasarį ir pirmieji ruoniukai-pamestinukai, kuriems reikia pagalbos, į muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą patenka kovą-gegužę. Jie gimsta 14–15 kg svorio, ir atitrūkę nuo motinų, kurios veda vaikus ne prie Lietuvos krantų, o gretimose valstybėse – Latvijoje, Estijoje, su srovėmis išsekę atidreifuoja iki mūsų pakrantės mirčiai.
Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 sužeistų ir išsekusių ruonių jauniklių. Į reabilitacijos centrą atgabenti jaunikliai yra gydomi ir slaugomi, o jiems sustiprėjus, paleidžiami atgal į jūrą.
Dėl klimato kaitos ir Baltijos jūroje mažėjančio žuvies kiekio, nusilpusių ir sužeistų ruoniukų skaičius kasmet vis didėja.
