Vašingtono universiteto aplinkosaugos mokslininkas profesorius Džonas Marzlufas sakė, kad „keršijančių varnų“ įrodymus jis renka nuo pat 2006 m. Būtent tada jis, užsidėjęs pabaisos kaukę, į tinklą sugavo 7 varnas.
Sugautus išgąsdintus paukščius mokslininkas pažymėjo specialiomis juostelėmis, kurios padeda varnas identifikuoti.
Nors paukščių jis nesužeidė, žmogėdros kaukę ir į tinklą sugavo septynias varnas, prie kurių pritvirtino identifikavimo juostas. Jis greitai paleido jas į laisvę nesužeistas, tačiau buvo įsitikinęs, kad traumuojantį įvykį patyrę ir jį stebėję paukščiai nepraleis progos jo pulti, jei pastebės dar kartą.
„Paukščiai turi smegenų sritį, kuri yra analogiška žinduolių smegenyse esančiai migdolinei liaukai (arba migdolui). Šioje smegenų dalyje kaip atsiminimai saugomos neigiamos patirtys. Paukščiai labai gerai pastebi mūsų veiksmus... Tai, kad jie skiria tiek daug dėmesio žmonėms, buvo vienas iš labiausiai mane nustebinusių dalykų dirbant su jais“, – kalbėjo mokslininkas.
Vieną kartą profesorių garsiais klyksmais pasitiko 47 iš 53 varnų, su kuriomis jis susidūrė po savo eksperimento. Po septynerių metų jis pastebėjo, kad jos vis dar taikosi į jį ir tik nuo 2013 m. į jį nukreiptų agresyvių „kranksėjimų“ skaičius ėmė mažėti.
Tik per vieną pasivaikščiojimą praėjusių metų rugsėjį – praėjus 17 metų po jo eksperimento – varnos į mokslininką nebereagavo.
Dabar profesorius ruošiasi paskelbti šio neįtikėtino varnų tyrimo duomenis.
Parengta pagal „Daily star“ inf.
