Šių paukščių kūno masė 7–14 kg., o sparnų tarpugalis (atstumas tarp išskleistų sparnų galų) 250–310 cm. Patelės kiek stambesnės už patinus. Tai išties įspūdingo dydžio sparnuotis.
Ši paukščių rūšis yra Eurazinė, o didžioji paplitimo arealo dalis yra Azijoje. Kažkada Europoje buvusios gana gausios šių paukščių populiacijos skaitlingumas sumažėjęs dramatiškai. BirdLife International ir Grifų apsaugos fondo duomenimis, šios rūšies paukščių populiacija visame tokiame dideliame jų paplitimo areale taip pat nėra labai gausi ir vertinama tik 16–23 tūkst. individų. Todėl tamsieji grifai įrašyti į Tarptautinę Raudonąją knygą esančių arti grėsmės, t. y. NT (Near Thretened) kategorijoje.
Europoje jie labai negausiai dar peri Portugalijoje, tik nedidelėje Ispanijos dalyje, pietrytiniame Krymo pusiasalio pakraštyje ir Kaukaze – Armėnijoje, Azerbaidžane, Sakartvele. Visiškai išnykę Rumunijoje ir didesnėje Krymo pusiasalio dalyje.
Bulgarijoje, Graikijoje, Prancūzijoje taip pat buvo išnykę, bet reintrodukuojami ir kai kur jau pradeda vėl įsikurti. Teritorijose, kuriose peri, jie aptinkami ir ne veisimosi laikotarpyje, o tik ne veisimosi laikotarpyje dar aptinkami beveik visoje Ispanijoje, pietrytinėje Prancūzijos dalyje, šiaurinėje Italijos dalyje.
Šiems paukščiams būdingi tolimi „nuklydimai“ šiaurės kryptimi. Jie kelis kartus aptikti net Suomijoje ir Švedijoje, o Estijoje ir Latvijoje žinoma daugiau nei po dešimtį jų aptikimų. Lietuvoje iki šiol nebuvo žinomas nei vienas jų aptikimo atvejis, nors prof. Tadas Ivanauskas savo kapitaliniame veikale „Lietuvos paukščiai“, išleistame dar 1959 m., rašė: „…turint galvoje, kad jų buvo rasta visuose kaimyniniuose kraštuose, neabejoju, kad pasitaiko ir mūsų krašte“.
Šių metų spalio 31 d. tamsusis grifas buvo aptiktas ir Lietuvoje netoli Kalvarijos, o jo aptikimo istorija nėra įprastinė. Tos dienos rytą Lietuvos paukščių žiedavimo centrui (PŽC) kolega iš Bulgarijos Hristo Peshev elektroniniu paštu, o netrukus ir telefonu informavo, kad vienas Bulgarijoje GPS-GSM tipo siųstuvu paženklintas paukštis atskrido į Lietuvą ir spalio 30 d. jam kažkas nutiko.
Mat per naktį į spalio 31 d. nei kiek nepasikeitė siųstuvo registruojamos jo buvimo vietos geografinės koordinatės, o siųstuve įmontuotas akcelerometras nerodė nei mažiausio šio prietaiso padėties pokyčio. Be to ir siųstuvo termometras fiksavo žemą (aplinkos) temperatūrą. Pagal tai buvo absoliučiai aišku, kad paukštis arba negyvas, arba jo siųstuvas nėra ant paukščio kūno. Skubiai nuvykus į vietą paukštis rastas negyvas po 10 kV įtampos elektros perdavimo linijos laidais.
Jo kūno apžiūra ir detalesnis tyrimas patvirtino, kad paukštis atsitrenkė į elektros laikus, bet žuvo dėl to, kad atsitrenkimo į laidus momentu buvo nutrenktas elektros srovės.
Kaip Lietuvos PŽC informavo kolega iš Bulgarijos H. Peshev, šis antrų kalendorinių metų amžiaus (išperėtas 2023 m.) paukštis, patelė yra vienas iš devynių, kurie Ispanijoje dėl sužeidimų ar kitų priežasčių buvo patekę į laukinių gyvūnų reabilitacijos centrus, o išgydyti pagal „Avėdros LIFE projektą“ buvo perduoti Bulgarijai tamsiųjų grifų reaklimatizacijos šioje šalyje tikslu.
Jis į Bulgariją buvo atgabentas 2024 m. kovo 7 d., o į laisvę išleistas šalies pietvakariuose Pirino kalnuose Blagojevgrado srities Kresna Gorge vietovėje Natura 2000 teritorijoje 2024 m. balandžio 28 d. Išleistas jis po dviejų dienų patraukė tiesiai šiaurės kryptimi ir labai greitai per vakarų Rumuniją, vakarų Ukrainą, visu rytiniu Lenkijos pakraščiu nuskrido į Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį. Čia jis išbuvo iki spalio pabaigos.
Vieną kartą trumpam ir netoli buvo įskridęs į Lietuvą kiek į vakarus nuo Pagėgių. Spalio 30 d. jis, patraukęs rytų-pietryčių kryptimi, įskrido į Lietuvą ir pro Kudirkos Naumiestį, Vilkaviškį nuskrido iki Kalvarijos, kur, kaip jau minėtą, skrisdamas atsitrenkė į elektros laidus ir žuvo. Jis pateks į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus rinkinius.
Bulgarijoje, vykdant tamsiųjų grifų reintrodukciją, 2018–2022 m. laikotarpyje į laisvę buvo paleisti 77 Ispanijoje laukinių gyvūnų reabilitacijos centruose išgydyti po sužeidimų ar dėl kitų priežasčių į tuos centrus patekę, o taip pat ir įvairiuose zoologijos soduose išperinti ir išauginti individai. Yra duomenų, kad bent dalis jų laisvėje sėkmingai išgyvena ir jau žinoma apie išperėtus ir lizdus sėkmingai palikusius jų jauniklius.
