Posėdžio metu buvo sutarta, kad paveldėjimo atveju būtų galima ne tik pratęsti galiojantį leidimą naudotis medžioklės plotais, bet ir pateikti prašymą išduoti naują leidimą, įpėdinių palikimas atsirado dar iki įstatymo įsigaliojimo.
„Tais atvejais, kai įpėdinių palikimas atsirado iki įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo 1 str. 3 dalyje nustatytas 3 mėn. terminas pateikti prašymą išduoti leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete yra taikomas nuo šiol įstatymo įsigaliojimo datos“, – komiteto pasiūlymą įgarsino KRK patarėja Simantė Kairienė.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša tikina, kad tokių atvejų, kai medžioklės plotų paveldėtojams reikėtų pateikti prašymą išduoti naują leidimą nėra daug, vos 10, tačiau šis pasiūlymas leistų juos sureguliuoti.
„Tokiu atveju mes sureguliuotume santykius iki tol iškilusių problemų dėl fizinių asmenų mirties ir medžioklės plotų tęstinumo. (...) Turi būti apibrėžta ta dalis, kada tas leidimas yra naujai išduodamas“, – teigė L. Daukša.
Šiam pasiūlymui ir Medžioklės įstatymo pataisoms komitetas pritarė bendru sutarimu.
Kaip rašoma įstatymo projekte, tokiais pakeitimais būtų nustatoma, kad mirus medžioklės plotų naudotojui, turinčiam leidimą, naujas galėtų būti išduotas jo įpėdiniams. Šis leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame plote būtų išduodamas jei buvo tinkamai vykdyti įsipareigojimai.
Šiuo metu įstatymas tiesiogiai nenumato pagrindo, kad asmens leidimas medžioti būtų be konkurso perduodamas jo įpėdiniams, paveldintiems jo nuosavybę pagal įstatymą. Tai reiškia, kad mirusio asmens įpėdiniai negali gauti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.
