Žiemoti į šiltuosius kraštus neišskrendantis gandras praėjusio šeštadienio pavakare Prienuose drąsiai vaikštinėjo prie Kęstučio paminklo, netrukus nužirgliavo daugiabučių kiemais Vytauto ir J.Zdebskio gatvėse.
Šis gandras Prienuose atsirado 2022 metų pavasarį.
„Gandras keleivius išlydi į stotį, mėgsta pabūti ir kitose miesto vietose. Pastaruoju metu jis dažnai pasirodo turguje, lesa maistą iš rankų“, – „Lietuvos rytui“ sakė Prienų seniūnė Janina Armonienė.
Tačiau netrukus gandro miestiečiai gatvėse nebeišvys – jis bus įkurdintas Prienuose įsikūrusioje gyvūnų prieglaudoje „Airos katinėliai“, kurios savininkė Airė Beržinskienė gelbėja jį nuo šalčio ir bado šaltaisiais mėnesiais įleisdama į ūkinį pastatą.
A.Beržinskienė pirmąsyk šį sparnuotį Prienuose sutiko praėjusių metų pavasarį. Prieniškių nuostabai, skristi pajėgiantis paukštis nesuko lizdo, o rugpjūčio pabaigoje, kai gandrai išskrenda iš Lietuvos, net nemanė kelti sparnų.
„Pernai jį pasiėmiau į prieglaudą spalio 4 dieną. Tikėjausi stebuklo, kad peržiemojęs šių metų pavasarį jis subręs, ieškos sau poros, tačiau atšilus orams išleistas į laisvę gandras gyvenimo būdo nepakeitė – jam reikia tik žmonių“, – pasakojo A.Beržinskienė.
Manoma, kad gandras anksčiau buvo augintas pas žmones, todėl taip drąsiai jaučiasi mieste.
„Negalima laukinio paukščio, paimto iš gamtos, auginti kaip naminio šuniuko. Konsultavausi su specialistais – negali būti jokio artimesnio kontakto, glostymų.
Davei maisto ir išėjai. Žiemą aš taip ir dariau, o pavasarį išleidau į laisvę, kad jis išmoktų gyventi savarankiškai“, – sakė prieglaudos „Airos katinėliai“ vadovė.
Bet panašu, kad gandras nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų buvo auginamas žmonių, tad savarankiškumo įgūdžių neįgijo – jam nereikėjo medžioti, jis nesuko ir lizdo.
Šių metų vasarą gandras buvo sužeistas, vos vilko koją – manoma, kad tai vietinių chuliganų darbas. Tąkart prie miesto kapinių sutikusi paukštį A.Beržinskienė pasirūpino, kad jis išgytų.
„Niekada nemaniau, kad išlaikyti gandrą yra brangu. Per parą jis sulesa apie kilogramą maisto, kurį reikia ir paįvairinti, – duoti vištienos, žuvies, varškės.
Bet aš myliu gyvūnus, todėl negaliu jo palikti likimo valiai“, – sakė prieglaudos įkūrėja.
