Ji teigia, kad šiandien galima tik spėti, kokį poveikį ekosistemoms turėtų vabzdžių apdulkintojų – bičių, vapsvų, musių, drugių – išnykimas: „Situacijos, kad visiškai neliktų vabzdžių, dar nėra buvę, todėl sunku pasakyti, kaip tai bendrai paveiktų visą gyvąją gamtą.
Praktiškai žiūrint, žmonėms vabzdžių apdulkintojų išnykimas turėtų didelę įtaką derliaus dydžiui ir įvairovei – didelį kiekį mūsų naudojamų vaisių ir daržovių apdulkina vabzdžiai“.
Kodėl nyksta vabzdžiai?
Priežasčių, paaiškinančių vabzdžių apdulkintojų nykimą – ne viena. Jų populiacijas neigiamai veikia klimato kaita, urbanizacija, natūralių pievų nykimas, intensyvi žemdirbystė. E. Vičiuvienės teigimu, intensyvus chemikalų naudojimas žemės ūkyje palaiko monokultūroms palankias sąlygas, tačiau tuo pat metu ir išnaikina visus jose gyvenančius vabzdžius.
„Problema, kad pesticidais naikinami ne tik vabzdžiai kurie maitinasi žmonių auginamais pasėliais, bet ir juos reguliuojantys vabzdžiai – plėšrūnai ir parazitoidai. Pirmieji geba greitai prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, tampa atsparūs chemikalams, tačiau kontroliuojančių vabzdžių skaičius taip greitai neatsistato.
Tai lemia spartų kenkėjų dauginimąsi ir ilgainiui tokiose teritorijose be chemikalų išsiversti nebeišeina“, – pažymėjo aplinkosaugos ekspertė ir pridūrė, kad tokiu būdu tarsi inicijuojamas užburtas ratas, iš kurio sudėtinga ištrūkti.
Mąžtantis vabzdžių apdulkintojų skaičius taip pat tiesiogiai sąlygoja derliaus mažėjimą. Tai – itin reikšmingas faktas, turint omenyje, kad net 75 proc. pasaulyje auginamų pasėlių yra priklausomi nuo vabzdžių apdulkintojų. Neramina ir tai, kad vabzdžių nykimas nebėra vien teorinė tikimybė, tai – realybė, su kuria jau dabar susiduria kai kurios valstybės.
„Tikriausiai teko girdėti, kad, pavyzdžiui, Kinijoje jau daug metų yra vietų, kur vabzdžių apdulkintojų visiškai nėra, arba jų kiekis nepakankamas. Tai reiškia, kad norėdami sulaukti derliaus, žmonės turi specialiais šepetėliais vaikščioti nuo žiedo prie žiedo ir juos apdulkinti patys“, – teigė E. Vičiuvienė.
Galiausiai, vabzdžiai yra svarbi maisto bazė įvairiems kitiems nariuotakojams (pavyzdžiui, vorams) ir paukščiams. Nuo vabzdžių gausos didele dalimi priklauso jų veisimosi sėkmė.
Situacijai taisyti – iniciatyvos ir vietiniu lygmeniu
Viltingai nuteikia gegužę Europos Ministrų tarybos priimtas reglamentas dėl gamtos atkūrimo. Jame pirmą kartą įvardijamos priemonės, kuriomis siekiama ne tik išsaugoti, bet ir atkurti gamtą. Tokiu būdu taip pat siekiama apsaugoti vabzdžius apdulkintojus. Taip pat ūkininkai skatinami imtis ekologiško ūkininkavimo, bearimių technologijų, kurios leidžia naudoti mažiau chemikalų ir pesticidų.
Visgi, pasak pašnekovės, siekis išsaugoti vabzdžius pastebimas ne tik tarptautiniu ar nacionaliniu, bet ir lokaliu lygmeniu. Be įvairių vabzdžių apdulkintojų populiacijų išgyvenamumą skatinančių iniciatyvų ir projektų, imamasi ir tokių priemonių kaip žydinčių augalų juostų kūrimas.
Miestuose šiuo tikslu skatinama intensyviai nešienauti, palikti žydinčius pievų plotus. Pavyzdžiui, Vilniuje gyventojai gali puoselėti natūralios pievos plotą šalia savo namų. Tai galima padaryti susitarus su seniūnija arba patiems – tereikia susitarti su kaimynais, atsispausdinti sutartinį ženklą ir juo pažymėti plotą, kuriame puoselėjama natūrali pieva.
„Atlikti tyrimai rodo, kad miestų teritorijose ėmus rečiau šienauti (ypač – žydinčias) pakeles, pagausėjo ne tik apdulkintojų, bet bendrai visų vabzdžių skaičius“, – teigė E. Vičiuvienė.
Prisidėti prie pokyčio gali visi
Vienas iš dažniausiai kylančių klausimų susipažinusiems su vabzdžių nykimo problema – o ar aš galėčiau prisidėti prie pokyčio? Jei taip, kokiu būdu?
„Kiekvienas žmogus gali daryti gan svarbią įtaką. Gyventojai gali kreiptis į seniūnijas ir išreikšti pageidavimą, kad tam tikrose teritorijose būtų nešienaujama žolė. Taip pat reikia nepamiršti, kad jie gali turėti sklypą, sodą, kiemelį, kuriuose gali palikti nešienaujamus plotus, auginti žydinčius augalus. Tam gali pasitarnauti net terasos“, – tikino aplinkosaugos ekspertė.
Ji pažymėjo, kad tam nereikia imtis kraštutinių priemonių ir teritorijų visiškai užželdinti. „Teigiamą įtaką daro netgi ir retesnis žolės pjovimas. Kiek tereikia, kad pradėtų pievoje dobilai ar kiti augalai žydėti?
Jie suteikia vabzdžiams maisto ir sukuria koridorių jiems keliauti, praskristi toliau“, – sakė E. Vičiuvienė ir pridūrė, kad nors pavienių žmonių daroma įtaka gali atrodyti minimali, tačiau vardan turimo tikslo savo įpročius pakeitus didesniam skaičiui gyventojų – pagalba vabzdžiams yra itin reikšminga.
