Plėšrūnas žmogų perprato, žmogus jo – ne
Anot ūkininko, jo gyvuliai ganosi ne kur nors toli laukuose ar pamiškėje, bet prie pat sodybos. Be to, vos už maždaug 10 metrų tiesiasi geležinkelis, kuriuo kasdien pirmyn atgal dunda ne tik krovininiai, bet ir keleiviniai traukiniai Klaipėda–Vilnius.
„Vilkai suįžūlėjo tiek, kad neišsigąsta nei vagonų dunksėjimo, nei žmogaus buvimo šalia“, – stebėjosi ūkininkas.
Kad vilkas per pastaruosius keliasdešimt metų labai pasikeitė, iš baikštaus ir atsargaus žvėries tapo drąsiu akiplėša, pritarė ir Lietuvoje žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Jo nuomone, įtakos tam gali turėti ir pats medžioklės būdas, kai žvėrys ne persekiojami, o medžiojami iš bokštelio, į kurio teritoriją jie užklysta netyčia arba varant.
„Vilkai tiesiog suprato, kad buvimas žmogaus aplinkoje jiems niekuo negresia“, – įsitikinęs pašnekovas. Anot jo, tokie pat civilizuoti pasidarė ne tik vilkai – elgseną esą pakeitė ir lapės, ir barsukai, ir stirnos, kurios kaip niekur nieko užeina pasisvečiuoti į žmonių sodus bei daržus.
„Iš vienos pusės tai atrodo gražu – mes, žmonės, esam kultūringi, gyvūnai suprato ir įvertina, tačiau mes jų nespėjam suprasti. Bėda ta, kad jie daro žalą, ir visai be baimės“, – kalbėjo S. Paltanavičius.
Kita vertus – gamtininkas atviravo pats kilęs iš kaimo, tačiau neprisimenąs, kad avys arba veršiukas būtų lauke paliekami nakčiai – šeimininkai visada sugindavę į tvartus. Ūkininkams ir patiems svarbu pasaugoti savo turtą, o medžiotojams – išmokti medžioti vilkus, kurie specializuojasi pjauti naminius gyvulius.
Be leidimo medžioti negali
A. Duoblio manymu, vis dėlto medžiotojai gyvulių augintojų atžvilgiu galėtų būti geranoriškesni, atsiliepti, kai reikia pagalbos, tačiau prašyti – bergždžias reikalas.
„Po to, kai birželį netekau pirmojo gyvulio, paskambinau Salantų medžiotojų klubui – į kalbas neina, sako, ar mes tavo veršius turim saugoti? Kulka esanti brangesnė už vilką“, – apmaudą liejo ūkininkas.
Žinodamas, kad, ieškant žalos atlyginimo, seniūnijoje ir rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje iki kaklo lauktų biurokratijos, žmogus tiesiog numojo ranka – nors žalą įsivertino 300 eurų, pinigai nemaži, bet darbymečiu gaila buvo brangaus laiko. O kai sudraskytą gyvulį rado antrąsyk, į valdžios institucijas A. Duoblys vis dėlto pasibeldė, į medžiotojus – nebe.
Tačiau Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus pirmininkas Sigitas Kupšys patikino, kad medžiotojai ir negali šaudyti savavališkai. Visų pirma, medžioklė yra limituota, antra, – nustatyti terminai. „Nė vienas būrelio ar klubo narys pagal ūkininko pageidavimą neis ir nešaudys, juolab kad iki spalio 15-osios vilkų medžioklė apskritai draudžiama „, – sakė S. Kupšys.
Jis pridūrė, kad leidimai probleminius vilkus medžioti ne sezonu išimties tvarka gali būti išduoti, bet rajono Žemės ūkio skyrius turėtų surinkti informaciją, inicijuoti kreipimąsi į Aplinkos ministeriją. Pasak pirmininko, aptikę papjautus gyvulius, ūkininkai kartais nueina ne tuo keliu – pirmiausia jie turėtų kreiptis ne į medžiotojus, o į savo seniūniją. „Gyvulys privalo būti apskaitytas, jis negali pranykti „į niekur“, gaišeną būtina atiduoti utilizavimui, komisija užfiksuoja faktą“, – paaiškino S. Kupšys.
„Vilkas sudraskė“ skamba baisiau
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus, kadangi kaip tik šiuo metu auga išvesta nauja vilkų vada, ir maži vilkiukai mokomi medžioti, gyvulių šie žvėrys papjauna net daugiau negu suėda.
Į naminius gyvulius nusitaiko vienišiai, vadinamieji probleminiai, vilkai. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iki praėjusių metų rugsėjo 18-osios Lietuvoje užregistruoti 369 įvykiai, per kuriuos buvo sudraskyti 1 tūkst. 122 ūkiniai gyvūnai. Aplinkos ministerija išimties tvarka gali leisti ne medžioklės sezonu iš gamtos „pašalinti“ vilkus, jeigu jie grėsmę kelia gyvuliams arba žmonėms. Pernai buvo išduoti 7 tokie leidimai, leista sumedžioti 11 vilkų.
Nors Medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus pirmininkas S. Kupšys įsitikinęs, jog pulti žmones vilkams nebūdinga, tačiau išimčių pasitaiko – LŪS pirmininkas prisiminė kelerių metų senumo atvejį, kai žvėris iš pasalų užpuolė ir 4 dantų įkandimo žymes paliko ukmergiškio ūkininko alkūnėje, kai šis nuo plėšrūno bandė apginti savo ėriuką.
R. Juknevičiaus žodžiais, yra susikūrusių įvairių organizacijų ir asociacijų, kurios deklaruoja, jog gamtos turi būti nevaržomai daug, o Aplinkos ministerija vangiai reaguojanti į tai, kad vilkų skaičius labai išaugo.
„Medžiotojai negauna galimybės medžioti pagal faktą, limitai yra gerokai mažesni palyginus su tuo, kaip greitai vilkai dauginasi“, – kritikavo pirmininkas. Ir tokia situacija esanti ne tik Lietuvoje. Pašnekovo teigimu, tiesa ir ta, kad kai kuriose Europos šalyse vilkai buvę išnaikinti tiek, kad jų nebeliko, tik atklysdavę iš kitur taip, kaip į Lietuvą jau ne pirmus metus atpėdinančios meškos. Daugiausia nuo rudųjų viešnių kenčia Anykščių rajonas – šį birželį apdraskė arklius, puolė bityną.
Anot pašnekovo, platesnei visuomenei lengviau suprantama ir baisiau skamba žodžiai: „Vilkas sudraskė gyvulį“, „papjovė avis“. Vilkai iš tikrųjų – bėda, bet yra ir daugiau gyvūnų, darančių žalą. Pavyzdžiui, kažkada gervės buvusios įrašytos į Raudonąją knygą, o dabar jų priviso tiek, kad, kaip ir žąsys, nuniokoja rudenį laukuose suželiančius žiemkenčius. „Kai migruojantys paukščiai būriuojasi, iš pasėlių kartais nebelieka nieko“, – apgailestavo R. Juknevičius.
Naudos ir žalos šaltiniai
LŪS pirmininkas grįžo prie minties, kad gamtos turi būti daug, bet esą ne visiems žmonėms vienodai tai pasitarnauja, kai kuriems, ypač gyvenantiems iš žemės ūkio, pridaro eibių. „Na, kodėl, turėdami savo turtu padengti kažkieno įgeidžius, ūkininkai turi jaustis kvailesni? – retoriškai klausė pašnekovas. – Jeigu atstovaujamoji valdžia reikalauja saugoti žvėris, tai ta pati valdžia, disponuodama visų Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais, tegul ir sąžiningai atlygina žalą.“
R. Juknevičius sutiko, kad gamta yra naudos šaltinis, bet atsiranda ir žalos šaltiniai. Gyvuoja nuostata, kad vilkų turi būti daugiau, kadangi jie atlieka gerą darbą, reguliuoja laukinių žvėrių populiaciją. Kadangi neretai nukenčia ir naminiai gyvuliai, valstybė turėtų atrasti lėšų padengti žalą, jos skaičiavimo metodikoje nereikalaujant tokių prevencijos priemonių, kaip, pavyzdžiui, ganomus gyvulius apsitverti tvora.
„Jau dabar gyvulių skaičius šalyje susitraukęs, ne vienas žemdirbys pripažįsta, kad auginti nebeapsimoka. Jeigu dar priversim statytis 4 metrų aukščio tvoras... Investicija bus padaryta, o kas iš to? Rezultatas, kaip patyrė tie, kurie jau yra investavę, lygiai tas pats. Vilkai sugeba ir prasikasti, ir peršokti, ir gąsdinančių garso priemonių nebebijo. Gyvuliai juos masina, nes naminį pasigauti lengviau negu laukinį miške“, – kalbėjo R. Juknevičius.
Spręs specialistų grupė
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno teigimu, dėl neva per mažo vilkų medžioklės limito niekas negalėtų skųstis, pernai jis net neišnaudotas: buvo leidžiama sumedžioti 341 vilką, o sumedžiotas tik 281. Tad limito padidinimas naudos neduotų. Kaip tik šiomis dienomis mokslininkai pateikė ataskaitą, pagal kurią vilkų populiacija nebeauga, gali būti net šiek tiek sumažėjusi. Pašnekovo duomenimis, bendras žalos atvejų skaičius šiemet kol kas yra mažesnis negu praėjusiais metais.
Pasak V. Graičiūno, vilkų naikinimas ar medžioklės sezono paankstinimas laukiamo rezultato neduotų. Problema sprendžiama kitaip: kadangi pagrindinis vilkų maisto racionas yra laukiniai elniniai žvėrys, jų medžioklė nelimituojama, o medžiojimo sezonas pratęstas.
Anot pašnekovo, dažniausiai probleminiais vilkai tampa nušovus jų tėvus, kai lieka našlaičiais ir neišmokyti susigauti laukinio grobio. Siūloma, kad tokių vilkų problemą spręstų ne medžiotojai, o specialistų, mokslininkų grupė.
Vedėjas taip pat pripažino, jog klaida buvo medžioklės leidimus išduoti visų gretimų plotų medžiotojams, kurie ribojasi su žalos padarymo vieta. Nuo šiol leidimai išduodami tiems, kurie yra nutolę ne daugiau kaip 200 m nuo papjauto ūkinio gyvūno gaišenos.
Kretingos rajono žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės duomenimis, 2021-aisiais rajone vilkai sudraskė 2 avis, 2022-aisiais – 2 telyčias, 2023-iaisiais – 10 avių ir 1 veršį. Stropelių kaime dvi papjautos telyčios – antras atvejis šiais metais, pirmasis buvo, kai pavasarį Imbarės seniūnijoje ūkininkui sudraskė ėriuką.
