„Šiltas rugsėjis paankstino iškasimo darbus, nes pastaraisiais metais stebime tendenciją, kad vėžliukai išsiritę iš kiaušinių nelieka žiemoti po žeme, kaip buvo įprastais metais, o bando pasiekti vandens telkinius jau rudenį. Šios kelionės jiems yra labai pavojingos – mažylius, kol šarvas dar minkštas, gali sugauti paukščiai, įvairūs plėšrūnai ir net miškinės skruzdėlės.
Specialistai, pavasarį stebėję kiaušinius dedančias pateles, įvertina, kuriose dėtyse išsiritę vėžliukai turi mažai šansų sėkmingai pasiekti artimiausias balas.
Rudenį jos yra iškasamos tam, kad Lietuvos zoologijos sode rūpestingai prižiūrimi ir jau paaugę vasarą būtų sugrąžinti atgal į savo gimtuosius namus ir taip turėtų didesnes galimybes išlikti bei gausinti saugomų balinių vėžlių populiaciją“, – sako Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologė Inga Čitavičienė.
Visos Europos mastu saugomi baliniai vėžliai – ilgaamžiai gyvūnai, galintys gyventi 100 ir daugiau metų. Veistis pradeda labai vėlai: patinėliai lytiškai subręsta būdami 10 metų, patelės – 15–20 metų arba dar vėliau, todėl šis jų populiacijos gausinimo projektas prasidėjęs 2010 metais, kuomet į Lietuvos zoologijos sodą žiemojimui buvo perkelti pirmieji vėžliukai, yra ir turi būti tęsiamas ilgą laiką, norint sulaukti teigiamų pokyčių.
Dabar galima teigti, kad jaunų individų skaičius yra gerokai išaugęs ir kantriai laukiama pirmųjų perkeltų ir jau suaugusių vėžlių palikuonių.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose kasmet prižiūri balinių vėžlių buveines. Baliniai vėžliai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia sekliuose vandens telkiniuose – tarpukalvių pelkėse, sekliuose ežerėliuose ir durpinėse duobėse.
Prieš laukų melioraciją tokių seklių vandens telkinių Pietų Lietuvoje buvo gerokai daugiau, dabar būtina saugoti tuos kelis dar išlikusius, o suprastėjus jų būklei – gilinti ir valyti.
Balinių vėžlių gyvenimui yra svarbi ir jų gyvenamo vandens telkinio aplinka. Apylinkėse augančios ir šienaujamos pievos apsaugo nuo trąšų ir augalų apsaugos priemonių patekimo į vandenį. Aplink vėžlių gyvenamas pelkes kasmet turi būti pjaunamos ataugusios medžių ir krūmų atžalos, nes pakrantėje augantys augalai meta šešėlį į vandens telkinio paviršių ir mažina vėžliams šildymuisi būtinų vietų plotą.
Sausumos buveinių būklė ypač svarbi tiek iš lizdo išlindusiems vėžliukams, kuriems reikia kuo greičiau pasiekti artimiausią vandens telkinį, tiek ir vėžlienėms, kurios turi rasti tinkamas vietas kiaušiniams sudėti. Šie gamtotvarkos darbai atliekami vasaros antroje pusėje ir rudenį, kai vėžliai mažiausiai aktyvūs.
„Džiaugiamės ilgalaikiu bendradarbiavimu su Lietuvos zoologijos sodu ir tikimės, kad mūsų bendromis pastangomis baliniai vėžliai sėkmingai veisis ir turės saugius namus dar mažiausiai 100 metų“, – sako Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų vadovas Paulius Čeponas.
