Dingus dešimtims milijardams krabų – tolesni mokslininkų tyrimai: prognozės niūrios

Tačiau siaubinga milijardų krabų žūtis, atrodo, yra tik viena iš regione vykstančių didžiulių permainų padarinių, pranešė mokslininkai trečiadienį paskelbtame naujame tyrime. Mokslininkų teigimu, dalis Beringo jūros tiesiogine prasme tampa vis mažiau arktine.

Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad sąlygos, būdingos subarktiniams regionams, dabar šiltesnėje neužšąlančioje pietrytinėje Beringo jūros dalyje dabar yra maždaug 200 kartų labiau tikėtinos nei prieš žmonėms pradedant deginti iškastinį kurą.

Tyrime pabrėžiama, kad pokyčiai tokie dideli ir pastebimi, kad juos matyti gali net vyresni žvejai. Vienas pagrindinių tyrimo autorių Michaelis Litzowas sakė, kad „turėtume tikėtis dar daug labai šiltų metų“, o tikrų arktinių sąlygų bus nedaug.

Plokštieji krabai, šaltųjų Arkties vandenų rūšis, daugiausia klesti vietovėse, kur vandens temperatūra yra žemesnė nei 2 laipsniai, nors fiziškai jie gali funkcionuoti vandenyje, kurio temperatūra siekia iki 12 laipsnių. Būtent todėl 2018 ir 2019 m. jūrinių karščių banga buvo ypač pražūtinga krabams. Dėl šiltesnio vandens krabų medžiagų apykaita pagreitėjo, tačiau jiems nepakako maisto.

Milijardai krabų galiausiai išmirė iš bado, o tai sekusiais metais nusiaubė Aliaskos žvejybos pramonę.

Trečiadienį atlikto tyrimo duomenimis, kasmet sugaunama plokščiųjų krabų už 227 mln. dolerių, o tai reiškia, kad žvejybos pramonė turi greitai prisitaikyti.

Tyrėjai pažymi, kad paskutiniu metu regione buvo šalta ir išsirito nauji sniego krabų jaunikliai. Visgi išlieka didelė tikimybė, jog ateinančiais metais sąlygos ir toliau bus prastos.

Be to, šių krabų nykimas rodo platesnius Arkties ekosistemos pokyčius, nes vandenynai šyla, o jūros ledas nyksta. Ekspertai teigia, kad vandenynas aplink Aliaską dabar tampa nepalankus kelioms jūrų rūšims, įskaitant kamčiatkos krabus ir jūrų liūtus.

Šiltėjanti Beringo jūra taip pat skatina naujų rūšių atsiradimą, keldama grėsmę toms, kurios ilgą laiką gyveno klastinguose šaltuose vandenyse, pavyzdžiui, jau minėtam snieginiam krabui.

Paprastai vandenyne yra temperatūros barjeras, kuris neleidžia tokioms rūšims, kaip Ramiojo vandenyno menkės, pasiekti itin šaltų krabų buveinių. Tačiau per 2018–2019 m. karščio bangą Ramiojo vandenyno menkės sugebėjo patekti į šiuos šiltesnius nei įprastai vandenis ir suvalgė dalį to, kas liko iš snieginių krabų populiacijos.

Robertas Fojus, Aliaskos žuvininkystės mokslo centro direktorius, sakė, kad šie didžiuliai ekosistemų pokyčiai kelia „naujų iššūkių ir galimybių žuvininkystės mokslui ir valdymui“, pažymėdamas, kad žuvininkystės pramonė dabar stengiasi įtraukti naujas technologijas, pavyzdžiui, dronus ir dirbtinį intelektą, kad greičiau nustatytų aplinkos pokyčius ir ekologines reakcijas ir į juos reaguotų.

Mokslininkai pranešė, kad Arkties regionas šyla keturis kartus greičiau nei likusi planetos dalis. Tai, kas vyksta Beringo jūroje, M.Litzowas pavadino įspėjimu to, kas bus ateityje.

„Visi turime pripažinti klimato kaitos poveikį, – sakė jis. „Ne veltui skiriame tam daug dėmesio – nuo to priklauso žmonių pragyvenimo šaltiniai“.