Jis pripažino, kad šis radinys sukėlė didelį džiaugsmą ir visuomenės susidomėjimą.
Visgi šioje Pajūrio regioninio parko teritorijoje, prie Olando Kepurės, įvairių radinių netrūksta jau kelerius metus.
„Esame radę ir mamuto dubenkaulį. Žinome, kad žmonės rado mamuto kaulo dalių ir parsivežė namo. Deja, yra žmonių, kurie nepraneša mokslininkams, o deda radinius į savo namų stalčius.
Šįkart buvo kitaip: klaipėdietis menininkas Artūras pademonstravo pilietinę brandą, pagalvojo apie visuomenę – nepuolė neštis mamuto ilties namo ir dėtis į lentyną, o apie radinį pranešė mokslininkams.
Dar jis pridūrė: „Tokia gerai išlikusi, beveik 60 cm iltis – stipriai vizualus reikalas.“
Mažosios Lietuvos muziejaus Archeologijos ir restauravimo skyriaus vedėja Roma Songailaitė su muziejaus komanda, istoriku dr. Titu Tamkvaičiu, fondų saugotoju Dmitrijumi Papariga bei pakviestu gyvūnų kaulų morfologu prof. Linu Daugnora, radavietėje atliko kasinėjimus ir rado ilties dalių bei organinėje struktūroje ilties buvimo vietos žymę.
Baigus tyrimą konstatuota, kad ilties vieta patvirtinta. Ekspertas profesorius L. Daugnora patvirtino, kad iltis mamuto.
Iltis šiuo metu yra saugoma Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Artimiausiu metu bus atlikti ilties konservavimo darbai.
„Planuojama atlikti tyrimą radiokarbono metodu ir nustatyti laikmetį, kada gyveno mamutas. Lietuvoje yra apie 50 mamuto kaulų radimo atvejų, garsiausias yra Vilniaus mamutas, kai buvo aptikta didelė dalis skeleto.
Anksčiau rastas mamuto dubenkaulis eksponuojamas Pajūrio regioninio parko lankytojų centre“, – teigė E. Paplauskis.
Kiek seniau prie Olando Kepurės buvo rasta ir gauruotojo raganosio slankstelio dalis, laukinio arklio vamzdinis kaulas.
Taigi, ši vieta mūsų mokslininkas – išties dosni radinių.
