„Vilijampolę puola žuvėdros „kanibalės“, saugokite savo naminius gyvūnus! Kas nutiko miesto žuvėdroms? Skraido visai žemai ir kaip vanagai puola. Mano akyse užpuolė ant stogo tupintį balandį ir jį sudorojo, tik plunksnos liko. Katinas vos spėjo išnešti sveiką kailį, išgelbėjo netoliese buvęs krūmas. Kažkada į rajoną užklydusį vanagą varnos gan greita išvijo, o šitos „vištos“ neįveikė, nieko ji nebijo, net pro šalį einančių žmonių.
Gal gamtininkai galėtų paaiškinti šitą anomaliją, anksčiau tokių pokštų nebūdavo. Jei jų populiacija tapo per didelė, gal miesto valdžia turėtų susirūpinti jos sureguliavimu. Kiek laiko turės praeiti, kad jos ir ant žmonių imtų pulti?“, – pirmadienį retoriškai klausė laišką „Kas vyksta Kaune“ redakcijai atsiuntęs skaitytojas Robertas.
Kaip teigė naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ pirmadienį trumpą komentarą davęs Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis, pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar tai buvo žuvėdra, ar miesto kirai.
Žuvėdra ir kiras, anot ornitologo, labai panašūs, bet jie turi savitus skirtumus.
„Ir žuvėdros, ir kirai gali pulti kitus paukščius bei gyvūnus. Žuvėdros aktyviai saugo lizdus, bet jos tik atakuoja, jos neužkapos snapu. Pikiruodamos nuveja, gal sparno galiuku gali paliesti katiną ar kitą paukštį.
Žuvėdros dažniausiai peri upių salelėse, mieste neperi arba labai retai. O jeigu yra miestas, tai ten, greičiausiai, yra kirai. Jeigu pastebėti, pavyzdžiui, ant stogų. Mieste peri sidabriniai arba paprastieji kirai. Dabar jau turėtų būti išsiritę jaunikliai, puldami jie nuo lizdų veja bet ką“, – komentavo ornitologas S. Rumbutis.
Kitaip tariant, žuvėdros minta tik gyva žuvimi ir visokiais vandens vabzdžiais ir aptinkamos dažniausiai tik prie vandens. Tuo metu kirai gali pulti mažesnius, silpnesnius paukščius, lesa jų kiaušinius bei jauniklius.
