„Tai šliužas, panašus į kitus šliužus be namelių, bet ne rudas, o ryškiai oranžinis, ir ilgesnis, gal 5 cm ilgio. Kai graužė žolę, rodos, net dantukai matėsi – atrodė kaip tikras monstras. Įdomu, ar šis šliužas nepavojingas mūsų gamtai, gal jis invazinis?“, – domėjosi Rima.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus bestuburių rinkinio kuratorė Alvyra Patapavičienė sako, kad Rima matė Luzitaninį arioną (Arion lusitanicus). Šis šliužas dar vadinamas ispaniniu arionu.
Lietuvoje natūraliai gyvena 6 arionų genties rūšys, tačiau pastarasis – luzitaninis – galvos skausmą kelia ne tik sodininkams, bet ir gamtininkams. Ši rūšis, kaip Rima ir spėjo, išties yra invazinė ir sparčiai plintanti.
Gamtos tyrimų centro duomenimis, Lietuvoje šis invazinis šliužas pirmą kartą aptiktas 2008 metais Kaune. Kiek vėliau aptiktas Vilniuje, Trakuose. Atlikus tyrimus, nustatyta, jog invaziniai šliužai netolygiai paplitę visoje Lietuvoje. Iš viso šalyje ispaninis arionas aptiktas daugiau nei 1400 radaviečių.
Ispaninis arionas natūraliai paplitęs Pirėnų pusiasalyje ir pietų Prancūzijoje, tačiau jis plačiai išplito dalyje žemyninės Europos, taip pat Farerų salose, Islandijoje.
Ispaniniai arionai įsikuria šalia gyvenamųjų namų, parkuose, želdynuose, pasėlių laukuose ar įvairiose pažeistose buveinėse. Šie šliužai maitinasi įvairiomis daržovėmis (ypač kopūstų, salotų, agurkų ar cukinijų įvairiomis dalimis), daržovių sodinukais, pasėliais (kviečiais ir t.t.) dekoratyviaisiais augalais ar braškėmis. Dėl didelio ispaninio ariono gausumo, kai kuriose šalyse sunaikinama didžioji derliaus dalis.
Kova su šiuo šliužu yra sudėtinga dėl selektyvių naikinimo priemonių stokos. Cheminės priemonės yra plataus veikimo spektro ir naikina visus šliužus ir sraiges, o fizinės labai priklauso nuo žmogaus gebėjimo atpažinti šią rūšį. Gerokai efektyvesnė yra plitimo prevencija, kuri apsunkina invazinės rūšies įsitvirtinimą.
