Pavargo taip gyventi
Į naujienų portalą JP kreipėsi Parko gatvės gyventojas, kuris teigė, kad pavargo gyventi kovų kaimynystėje.
„Parke kasmet varnos suka lizdus, jų čia didžiuliai pulkai. Apdergti šaligatviai, kiemuose stovintys automobiliai ir net langai. Kol ryte nueini iki automobilio, ir tave patį apdergia. Be to, pavasarį triukšmas būna didžiulis, neturime ramybės“, – naujienų portalui JP sakė Dainius.
Bijo išeiti į parką
Jam antrina ir kasdien su vaikais į parką pasivaikščioti ateinanti mama Emilija.
„Parke tiek gražių vaikų žaidimo aikštelių ir gamta nuostabi, bet sudėtinga čia būti, turiu nuo visur valyti paukščių išmatas. O ir vaikai kartais bijo paukščių, jų čia tiek daug, kai praskrenda didžiulis pulkas, darosi tikrai nejauku. Juk parkas skirtas žmonėms, o panašu, kad jį okupuoja varnos“, – sakė Emilija.
Grįžo anksčiau
Panevėžio miesto savivaldybės valdininkai šias panevėžiečių problemas girdi. Išbandytos įvairios priemonės – naikinti lizdai, genėjami medžiai, naudotos garsinės baidyklės, bet rezultatai – laikini.
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė paaiškino, kad Kultūros ir poilsio parke peri varninių šeimos paukščiai kovai. Jie miestų paukščiai, gyvena kolonijomis šalia žmonių. Kultūros ir poilsio parke jie įsikuria perėjimo metu, t. y. kovo–birželio mėnesiais. Šiltas vasaris nulėmė, kad kovai į Lietuvą šiais metais sugrįžo anksčiau tad jau pradėjo kurtis Kultūros ir poilsio parke.
„Kultūros ir poilsio parke kovų kolonijos apsigyveno tada, kai komunalinių atliekų konteinerių aikštelės buvo įrengtos šalia Parko g. Gyventojai mesdami komunalines atliekas į konteinerius jų neuždaro, o tai yra pagrindinis maisto šaltinis kovams. Dėl maisto šaltinių kovai ir apsigyveno mieste“, – teigė R. Taučikienė.
Priemonių ėmėsi – nepadėjo
Pasak Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės, Savivaldybė siekdama sumažinti kovų populiaciją Kultūros ir poilsio parke bei kitose miesto vietose, 2012–2014 metais, gavusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos išvadą dėl kovų populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo (leidimą), vasario mėnesio pabaigoje – kovo mėnesio pradžioje baidė parskridusius paukščius garsinėmis ir vizualinėmis priemonėmis, prieš jiems sukant lizdus, kad kuo mažesnė kovų kolonija įsikurtų šiose vietose.
Rudenį – ardomi lizdai, tačiau ši priemonė nėra veiksminga, nes pavasarį parskridę paukščiai susisuka lizdus vėl.
Surištos rankos
„Veiksmingiausia priemonė buvo parskridusių paukščių baidymas garsinėmis priemonėmis kovo mėnesio pradžioje prieš jiems sukant lizdus, nes tada kovai pasirenka perėjimui atokesnes nuo gyvenamųjų teritorijų vietas.
Tačiau, nuo 2015 m. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, atsižvelgdamas į Europos parlamento ir Tarybos direktyvos dėl laukinių paukščių apsaugos reikalavimus, išvadą dėl kovų populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo (leidimą) pateikia ir leidimą baidyti parskridusius paukščius bei pašalinti lizdus išduoda nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d. kai paukščiai jau būna išskridę iš Kultūros ir poilsio parko“, – teigė R. Taučikienė.
Specialistė atkreipia dėmesį – gamtoje kiekviena rūšis, kiekvienas paukštis, žvėris, vabzdys turi savo vietą ir atlieka labai svarbų vaidmenį. Būtent žmonės, statydami miestus, kurdamiesi juose, užėmė buvusias įvairių rūšių gyvenamąsias teritorijas.
