Šiuo metu yra nustatytas tik mažiausias leidžiamų paimti žuvų dydis. Draudžiama paimti mažesnes kaip 50 centimetrų lydekas, mažesnius kaip 45 centimetrų sterkus ir mažesnius kaip 30 centimetrų marguosius upėtakius. Leidžiamų paimti ešerių dydis nėra ribojamas.
Priėmus pakeitimus, būtų leidžiama sugavus paimti tik nuo 50 iki 65 centimetrų dydžio sterkus, nuo 50 iki 80 centimetrų dydžio lydekas, didesnius kaip 30 centimetrų ešerius, o visus marguosius upėtakius būtų privaloma paleisti.
Ministerija nurodo, kad tokia tvarka galiotų visuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose išskyrus atvejus, jei organizuojama limituota žvejyba.
Pakeitimo projekte numatoma atsisakyti nuostatos dėl išimčių taikyti žvejybos draudimą valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais – visi mėgėjų žvejybos draudimai galiotų tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, nepriklausomai nuo to, kokia tai savaitės diena ar šventinė diena.
Pataisose taip pat numatoma nustatyti naują draudimą žvejoti Liekės upėje, įtekančioje į Nemuną apie 4 kilometrus aukščiau Vilkijos. Aplinkos ministerijos teigimu, draudimas upėje reikalingas neršiančių šlakių ir margųjų upėtakių apsaugai, jis galiotų nuo upės žiočių iki Liekaičio upelio žiočių nuo spalio pradžios iki gruodžio mėnesio pabaigos.
Be to, numatoma panaikinti draudimą nuo liepos pradžios iki gruodžio mėnesio pradžios žvejoti Nemuno ruože nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių. Šis draudimas buvo įvestas norint sutramdyti užkabinamuoju būdu žuvis gaudžiusius brakonierius.
Aplinkos ministerija primena, kad nuo kovo pradžios iki gegužės pabaigos galios draudimas žvejoti sterkus, o nuo kovo pradžios iki gegužės 15 dienos – žvejoti kiršlius.
Šiuo metu iki balandžio 30 dienos draudžiama žvejoti lydekas bei žvejoti masalui naudojant žuvelę, išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu, o iki balandžio pradžios draudžiama žvejoti šamus.
