Šiuo metu, pasak V. Jusio, bent po kelis šimtus pilkųjų žąsų ir gulbių giesmininkių jau galima stebėti šalia Sakūčių ir Žemaitkiemio esančiose pievose. Pietų Lietuvoje nemažai ir gervių, tačiau pamario krašte ornitologas jų dar nematė.
Šiomis dienomis jau būna įprasta girdėti ir vieversį, ir vienas kitas jų jau pastebėti. Tiesa, šis sparnuotis giesmele dar nedžiugina, tik cypsi. Pasak ornitologo, vieversėliui grįžti šis laikas nėra per ankstyvas, tik ankstesniais metais šie pilki paukšteliai geriau matydavosi, mat dar ir sniego būdavo. Tad gali būti, jog ir dabar jų yra daugiau, tik ant pilkos žemės nematyti.
Mariose jau gausu ančių klykuolių ir dančiasnapių, jie čia, anot V. Jusio, jau kelia vestuves. Tačiau daug jų dar skris šiauriau, o pas mus vėliau sugrįš jau „susituokę“.
Lizdus jau krauna jūriniai ereliai, bet šie net nebuvo išskridę, nebent tik keliolika kilometrų piečiau pasitraukę. Pastaraisiais metais šie paukščiai jau net nebeskrenda į pietus, nes ir mūsų žiemos jiems tapo pakenčiamos.
O krankliai vasario pabaigoje įprastai jau ir kiaušinius peri. Ar ne per anksti? Ar nėra grėsmės, kad vėl spustelėję šalčiai juos sušaldys? V. Jusys sako, kad žiūrint su kuriuo laikmečiu lyginsime.
Jei su pusšimčiu metų atgal, gal ir būtų ankstoka, o jei su pora dešimčių metų – pats tas. Anot pašnekovo, pastaraisiais dešimtmečiais tapo norma, kad paukščiai grįžta daug anksčiau, nei ateina kalendorinis pavasaris.
„Anksčiau vieversiai grįždavo tik kovo antroje pusėje, juk ir Vieversio diena minima vasario 24-ąją. Tačiau pastaraisiais metais šiuos paukščius Lietuvoje matome dar iki vasario vidurio“, – sako ornitologas.
Ventės ornitologinės stoties vieta, anot V. Jusio, nėra labai gera žieduoti paukščius pavasarį, tad ir šiemet jų į tinklus pakliuvo dar vos pora šimtų.
