Ežerinės stintelės – vienas iš ledynmečio reliktų. Jos gyvena tik giliuose ir šaltuose Lietuvos ežeruose. Tokiuose, kur net ir šilčiausiu metų laiku vandens temperatūra prie dugno tesiekia vos 12–16 laipsnių. Tokių ežerų Lietuvoje yra apie 50, bet Aukštaitijoje daugiausia – Asveja, Baluošas, Baltieji ir Juodieji Lakajai, Siesartis, Tauragnai... Visų ir neišvardinsi.
Šios nedidelės, nuo 6 iki 20 centimetrų ilgio žuvelės, dėl smulkumo nėra didelis laimikis žvejams, tačiau skoniu ir lengvu paruošimo būdu, išlieka viena gardesnių mūsų šalies žuvų.
Aukštaitijos ežeruose, kaip ir Kuršių mariose, geriausias laikas stintų žvejybai – jų nerštas žiemą ant ledu pasidengusio ežero.
Asvejos regioniniame parke esantys Asvejos ir Baluošų ežerai yra vienos geriausiai žinomos stintų žvejybos vietos.
Vietinis žvejys Algirdas Giedrys jau daugelį metų čia žvejoja. Pakalbintas vyras atskleidė, jog geriausios vietos gaudyti stinteles yra ežero dugne esančios gilios duobės. Tai, be abejo, žino ir kiti žvejai, todėl Algirdas prisimena, jog ant Asvejos ledo prieš keletą metų vienu metu yra buvę ir po 80 žvejų palapinių.
Dėl klimato atšilimo šylanti vandens masė nepalanki žuvelėms veistis. Gamtininkai yra stebėję, kaip Drūkšių ežere kai veikiant atominei jėgainei vanduo būdavo pašildomas, stintelių sumažėdavo.
Anksčiau stintelės būdavo gaudomos tinklais sukant bobą. Nors šis senovinis stintelių gaudymo būdas – po ledu traukiant tinklą – Lietuvoje žinomas nuo XIX amžiaus, dabar uždraustas. Jis – nematerialaus kultūros paveldo vertybė.
Aplinkos ministras nustatė ežerinių stintelių verslinės žvejybos limitą 2023–2027 metams. Tausojant ribotus šių žuvų išteklius ir saugant tautinį paveldą verslinė jų žvejyba galima 6 Lietuvos ežeruose – Asalnų, Baltųjų Lakajų ir Siesarčio Galsto, Lūšių ir Tauragno ežeruose. Kituose ežeruose žvejai į eketes užmeta tik nedideles meškeres.
