Mokslininkai jau anksčiau išreiškė susirūpinimą, kad paukščių gripas, pasiekęs atokias Antarktidos pingvinų populiacijas, gali sukelti „vieną didžiausių šiuolaikinių laikų ekologinių katastrofų“. Šiuo metu paukščiai susitelkę veisimosi sezonui, o tai reiškia, kad liga gali sunaikinti ištisas kolonijas, jei ir toliau plis regione.
Karališkieji pingvinai yra antrieji pagal dydį pasaulyje pingvinai, kurių ūgis gali siekti beveik metrą, o laisvėje jie gali gyventi daugiau nei 20 metų. Naujausiais Antarktidos mokslinių tyrimų komiteto duomenimis, įtariamas atvejis užregistruotas Pietų Džordžijos saloje Antarktidos regione. Manoma, kad toje pačioje vietovėje nuo H5N1 mirė ir papuasinis pingvinas.
Jau patvirtinta, kad bent vienas papuasinis pingvinas mirė nuo H5N1 Folklando salose – 1500 km į vakarus nuo Pietų Džordžijos salos, o daugiau kaip 20 jauniklių nugaišo arba jiems taip pat pasireiškė ligos simptomai. Nuo tada, kai H5N1 pateko į Antarktidą, regione masiškai gaišta jūrų drambliai, jūrų lokiai bei kelios paukščių rūšys.
Ankstesni ligos protrūkiai Pietų Afrikoje, Čilėje ir Argentinoje rodo, kad pingvinai yra imlūs šiai ligai. Nuo to laiko, kai ši liga išplito Pietų Amerikoje, nuo jos nugaišo daugiau kaip 500 tūkst. jūros paukščių, o labiausiai nukentėjo pingvinai, pelikanai ir padūkėliai.
„Praėjusių metų pabaigoje į Antarktidą atkeliavęs H5N1 virusas privertė skambinti pavojaus varpais, nes kėlė pavojų laukiniams gyvūnams šioje trapioje ekosistemoje. Ir nors labai liūdna girdėti pranešimus apie mirštančius pingvinus, reikia pripažinti, kad tai visai nestebina“, – sakė MRC Glazgo universiteto virusologas Edas Hutchinsonas sakė.
Diana Bell, Rytų Anglijos universiteto biologijos profesorė, sakė, kad bijojo, jog nutiks kažkas panašaus. „Kaip ir visi, kuriems rūpin pingvinai bei Antarktida, esu tiesiog sugniuždyta. Atsižvelgiant į jų kolonijinę socialinę struktūrą, galima tik stebėti, kaip greitai tai išplis po kolonijas.“
Kol kas Antarktidos žemyninėje dalyje, remiantis tyrėjų duomenimis, neužfiksuota nė vieno atvejo, tačiau taip gali būti dėl to, kad yra labai mažai žmonių, galinčių užfiksuoti galimus mirties atvejus. Paukščių gripas prisideda prie spaudimo, su kuriuo ir taip susiduria šios nepaliestos poliarinės ekosistemos – 2018 m. atliktame tyrime perspėta, kad dėl klimato krizės ir pernelyg intensyvios žvejybos Antarktidos karališkieji pingvinai „gali išnykti“ iki šimtmečio pabaigos.
Ši liga taip pat niokoja laukinių gyvūnų populiacijas Arktyje. Gruodį buvo patvirtinta, kad pirmą kartą nuo H5N1 mirė baltasis lokys. Kaip ir pingvinų atveju, gali būti, kad daugiau lokių nugaišo nepastebėti, nes jie paprastai gyvena atokiose vietose, kur mažai žmonių.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
