Kaunietė Asta kiekvieną rytą iš namų Žaliakalnyje į darbą Kauno centre eina pėsčiomis. Moteris pastebėjo, kad Ąžuolyne, netoli paminklo Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui, ant medžio kažkas pakabino lesyklą.
Ją pamačiusi moteris dabar jau kiekvieną rytą pasiima saulėgrąžų ir jas išberia į paukščių „valgyklą“. Kaunietė džiaugėsi, kad kažkas padarė gerą darbą ir visi norintieji gali palesinti paukščius.
O kaunietis stalius Orentas Varnelis lesyklą pagamino pats ir ją pastatė savo namo kieme greta Savanorių prospekto.
Nors tai judri vieta, paukščių nestinga. Palesti atskrenda zylės, strazdai, įvairūs kiti nedideli sparnuočiai. O.Varnelis pasakojo, kad lesyklas gamino jau vaikystėje drauge su savo tėvu ir iš jo išmoko, kaip tai daryti.
„Svarbu prisiminti, kad lesyklą gamini ne sau, o paukščiams, lesindamas juos pakvieti į svečius. Taip atsiranda žmogaus ir gamtos dvasinis ryšys“, – sakė O.Varnelis.
Lesyklas jis patarė gaminti tik iš natūralių medžiagų, panaudoti tai, ką galima rasti gamtoje.
Lesyklos pagrindą geriausia gaminti iš pušies. Tada jau galima imti nedideles medžių šakas ir iš jų konstruoti namelį. Čia jau prasideda kūryba. Šakas geriau nužievinti, nes žievės atsilupa, pūva ir lesykla tarnaus trumpiau.
Prie pagrindo reikia pritvirtinti ir bortelius, kad vėjas neišpūstų lesalo. Lesyklos stogas turėtų būti dvišlaitis.
„Svarbiausia, kad gaminant lesyklą neliktų kyšoti aštrūs vinių ar medvaržčių galai, į kuriuos paukščiai gali susižeisti. Taip pat lesyklų nereikėtų dažyti, lakuoti. Viskas turi būti natūralu“, – sakė meistras.
Kad į lesyklą neįjunktų ir mažiems paukščiams skirtų gėrybių nesulestų kirai, žuvėdros, varniniai paukščiai, jos aukštis nuo pagrindo iki stogo turėtų būti iki 35 centimetrų.
O.Varnelis savo lesyklą pritvirtino ant nupjauto medžio kamieno. Panašiai patarė elgtis ir kitiems, nes jei lesykla pakabinta ant šakos, ji siūbuoja ir paukščiams lesti nėra patogu.
Sparnuočiams lesalo reikia ir pavasarį
„Kai kurie specialistai pataria paukščių visai nelesinti, bet aš pats turiu lesyklą. Manau, kad žmonės nori matyti ir stebėti paukščius, jiems padėti, todėl įtikinti, jog lesyklų nereikia, jau nepavyks.
Mieste žiemoja ir į lesyklas atskrenda kelių rūšių zylės, bukučiai, geniai, žaliūkės, naminiai žvirbliai, karklažvirbliai, strazdai, lieka žiemoti dalis varnėnų.
Vaišinti paukščius galima saulėgrąžomis, nesūdytais lašiniais. Parduotuvėse nebrangiai parduodami taukai, kuriuos išlydžius galima pagardinti avižiniais dribsniais ir supylus į indus atšaldyti. Kai kurie paukščiai mėgsta grūdus.
Strazdai mielai lesa ant medžių šakų pakabintus obuolius. Svirbeliai ieško šermukšnių ar kitų uogų.
Jei paukščius pradedame lesinti, tai reikia daryti iki vėlyvo pavasario. Pastaraisiais metais kovo, balandžio mėnesiai buvo gana vėsūs ir drėgni, tai greičiausiai kartosis. Tuo metu kai kurie paukščiai jau būna padėję kiaušinius, bet maisto stinga. Trumpam palikę lizdus jie jo ieško, todėl ir tuo metu į lesyklas pilti lesalo vis dar galima“, – sako ornitologas Saulius Rumbutis.
