Eigulių seniūnijoje esantis Kalniečių parkas – pamėgta kauniečių poilsio vieta. Čia yra ir nemažas tvenkinys.
Kad jame mažiau želtų žolės ir lėčiau veistųsi dumbliai, į parko tvenkinio vandenį 2019 metais buvo įleista amūrų, plačiakakčių ir karpių.
Kauniečiai pastebėjo, kad jau ne vienus metus, kai paspaudus šalčiams tvenkinys užšąla, žuvys kyla į vandens paviršių ir bando įkvėpti deguonies. Prie kranto paprastai būna viena kita properša ir ten žuvų suplaukia daugiausia.
Žmonėms žuvų gaila, nes susidaro įspūdis, kad jos dūsta ir gali nugaišti.
Greta Kalniečių parko A.Ramanausko-Vanago gatvės 8-ajame daugiabutyje gyvenanti Regina Ceringienė pasakojo, kad parke vaikštinėja dažnai.
„Ne pirmus metus žiemą tvenkinys užšąla, žuvys vargsta, tačiau ekečių, dėl kurių jos galėtų geriau kvėpuoti, iškertama labai retai. Gaila, kad taip yra. Parkas atnaujintas, jame smagu būti, bet reikėtų rūpintis ir gyvūnais“, – sakė kaunietė.
Tiesa, kai ledas ištirpsta, nugaišusių žuvų matyti retai, nes, pasak kaunietės, čia pat gyvena daug ančių, atskrenda kirai, kurie gaišenas sudoroja.
Lietuvos gamtos tyrimų centro ichtiologas Justas Dainys sakė, kad kartais žmonės nori padėti gamtai, bet dėl neišmanymo tik pakenkia.
„Tvenkinyje augančios žolės gamina azoto junginius, kurie skatina vandens žydėjimą. Žmonės mano, kad su tuo gali padėti susidoroti žuvys. Tačiau reikia žinoti, kokias žuvis į tvenkinius tinka leisti, o kokių – ne“, – aiškino J.Dainys.
Ichtiologas tikino, kad į Lietuvos tvenkinius negalima leisti karpių, nes jie taip pat išskiria azoto junginių.
„Tada vandenyje būna dar mažiau deguonies. Kai vanduo užšąla ir deguonies stinga, dalis žuvų išgyvena, dalis nugaišta“, – aiškino ichtiologas.
Vandeniui užšalus kirsti eketes galima, tai, pasak J.Dainio, geriau nei nieko nedaryti.
„Vis dėlto tokia pagalba žuvims naudinga tiek, kiek pleistro klijavimas ant merdinčio žmogaus kūno“, – ironizavo ichtiologas.
J.Dainys aiškino, kad Kalniečių parko tvenkinyje pirmiausia reikėtų įrengti aeratorių, kurio išskiriami burbulai skatintų geresnį vandens cirkuliavimą, jame atsirastų daugiau deguonies.
„Pavasarį reikėtų nustatyti, kokios žuvys tvenkinyje gyvena ir kiek jų. Būtų gerai įleisti plėšriųjų žuvų, pavyzdžiui, lydekų“, – sakė ichtiologas.
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė pranešė, kad 2019 metais į Kalniečių parko tvenkinį buvo įleista 60 kilogramų amūrų, po 30 kilogramų plačiakakčių ir karpių.
Kai praėjusių metų gruodžio pradžioje tvenkinys užšalo, buvo iškirsta 30 ekečių.
„Šalčiams vėl atėjus atsakingi darbuotojai važiuos tikrinti, ar Kalniečių parko tvenkinyje nepradeda dusti žuvys. Pastebėjus, kad joms trūksta oro, bus pjaunamos eketės, jei tai nepadės, bus perkamas ir statomas aeratorius“, – patikino R.Savickienė.
Kalniečių parko tvenkinys – vienintelis mieste, kuriame įveista žuvų.
