Kritiškai nykstantį De Vintono auksaspalvį kurmį iš naujo atrado gamtosaugininkų ir genetikų komanda iš Nykstančios laukinės gamtos fondo (EWT).
Tai 11-oji iš labiausiai ieškomų pasaulyje dingusių rūšių, iš naujo atrasta nuo 2017 m., kai buvo pradėta pasaulinė laukinės gamtos apsaugos iniciatyva „Dingusių rūšių paieška“.
2020 m. EWT leidosi į žygį Šiaurės kyšulio sausumose ieškodama „kažko daug vertingesnio už auksą“ – De Vintono auksaspalvio kurmio.
Viltys rasti šį gyvūną buvo „beveik tokios pat trumpalaikės, kaip ir rūkas, praskriejantis pro Vakarų pakrantės kopas“, tuomet teigė organizacijos atstovai.
Paskutinį kartą jis buvo pastebėtas 1937 m. ir buvo laikomas „dingusia rūšimi“ – taip vadinamos rūšys, kurios mokslui nežinomos jau mažiausiai 10 metų, o dažnai ir gerokai ilgiau.
Kopose gyvenančius kurmius ypač sudėtinga surasti ar sugauti, nes jie retai palieka iš paviršiaus matomus tunelius, o jų urvai dažniausiai būna neprieinami. Jų jautri klausa reiškia, kad jie gali aptikti virš žemės paviršiaus vykstančių judesių vibracijas, o tai dar labiau padeda išvengti aptikimo.
De Vintono kurmiai taip pat dažnai painiojami su Granto auksiniais kurmiais, kurie gyvena panašioje aplinkoje.
Bendradarbiaudama su Pretorijos universitetu ir kinologų dresuotu borderkoliu, vardu Jessie, organizacija išbandė naujovišką aplinkos DNR (eDNA) metodą, paprastai naudojamą vandenyje ar šalia jo.
Kruopščiai sijodami smėlio mėginius iš kopų netoli Port Nolloth (miestas Pietų Afrikos šiaurės vakarinėje pakrantėje), jie ieškojo paslaptingųjų kurmių odos ląstelių, plaukų, kraujo ir fekalijų DNR pėdsakų.
„Ne, tai ne CSI epizodas. Tai daug įdomiau“, – prieš misiją rašė EWT.
Jie darbą pradėjo toje vietoje, kur prieš daugiau nei 80 metų paskutinį kartą buvo pastebėti šie kurmiai. Surinkusi daugiau kaip 100 dirvožemio mėginių, komanda kasdien ištyrė iki 18 km kopų buveinių.
„De Vintono auksaspalvio kurmio radimas būtų vilties švyturys gamtosaugininkams, rodantis, kad paslėpti stebuklai vis dar laukia savo atradimo“, – tuo metu teigė EWT.
Pasitelkusi DNR seką, termovizorius ir gerai išlavintą borderkolio Jessie uoslę, komanda nustatė, kad bandomojoje teritorijoje gyvena kelios auksinių kurmių rūšys.
Tarp jų galiausiai aptiktas De Vintono auksaspalvis kurmis ir taip pat Van Zylo auksaspalvis kurmis – dar viena nykstanti ir reta rūšis.
„Dabar ne tik išsprendėme mįslę, bet ir patekome į šią eDNA ribą, kurioje yra didžiulės galimybės ne tik kurmiams, bet ir kitoms prarastoms ar nykstančioms rūšims apsaugoti“, – sako EWT vyresnysis gamtosaugos vadybininkas ir paieškos grupės narys Kobusas Teronas.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
