Nerimauja, kodėl gulbių šeimyna neišskrido
„Ekrano“ mariose, netoli Dembavos karinio dalinio, panevėžiečiai regi plaukiojančią gulbę su keturiais jaunikliais. Gulbiukai jau nemaži, bet iš pilkų plunksnų spalvos ir dydžio matyti, kad dar nesuaugę.
Gyventojai sunerimę, ar baltaplunksnės mamos vaikai ištvers žiemą? Gal jie dėl kokių nors priežasčių išsirito per vėlai ir dar nėra pasiruošę skrydžiui? Kas bus, kai marios užšals? Paprastai gulbės, užauginusios vadą, rudenį su jaunikliais išskrenda kur šilčiau.
Kad Nevėžyje ties Panevėžio centro tiltu kelinti metai žiemoja žmonių penimos ir taip prisijaukintos suaugusios gulbės, jau niekam nekeista, bet jauniklių žiemą čia dar niekas nematė.
Kas nutiko, kad toji graži šeimyna šiemet liko?
Vis daugiau gulbių nebesivargina skristi svetur
Pasak panevėžiečio ornitologo bei gamtos fotografo Kęstučio Čepėno, čia jokia anomalija – tikriausiai gulbių šeimynai yra viskas gerai.
Kad gulbiukai pilki, o ne balti, nieko nereiškia, jų plunksnos išbąla tik antraisiais gyvenimo metais. Šį pavasarį išperėti jie baltais ims virsti tik kitą pavasarį.
Paprastai rudenį gulbių jaunikliai jau yra pajėgūs skristi žiemoti, bet kai kurie ir pasilieka. Lietuvoje žiemos švelnėja, nemažai gulbių į kitas šalis nebeskrenda, čia susiranda neužšąlančių vandens telkinių.
„Jos nuskrenda prie Nemuno šalia Kauno hidroelektrinės, įšildančios vandenis, ir ten kuo puikiausiai žiemoja“, – aiškina paukščių žinovas.
Matė dar ir neišskridusį gandrą
K.Čepėno manymu, ties Dembava plaukiojanti gulbių šeimyna smarkiau atvėsus orams gal netgi išskris. Gal pačiame rudens gale, o gal net žiemą, kai pajus, kad nebėra maisto.
Gulbės minta visokiais vandens augalais, o kai pradeda šalti, šie nusėda ant dugno. Instinktas išgyventi paukščius ir išgena kur šilčiau, kur vandens augalija plūduriuoja paviršiuje.
Anot K.Čepėno, paprastai gulbės, kaip ir visi paukščiai, jauniklius išperi balandžio–gegužės mėnesiais.
„Gal čia vėlyvesnė vada? Ir tai normalu. Gali būti, kad pirmą destį koks plėšrūnas sunaikino. Jei tie kiaušiniai dar nebuvo labai užperėti, gulbė padėjo antrą kartą. Sunaikinus ilgai perėtus, antrų tą sezoną jau nebedėtų... Nors paprastai gulbės labai aršiai nuo plėšrūnų gina savo lizdą ir dažniausiai jį apgina“, – sakė ornitologas.
Jo manymu, turėjo būti labai rimta priežastis, kodėl toji vada vėlyvesnė, šaltas pavasaris ar ilgai užsitęsęs šiltas ruduo čia tikrai niekuo dėti.
„Bet nieko nuostabaus, kad gulbės dar čia, gyvastis prisitaiko“, – tikino jis.
Pirmomis lapkričio dienomis ornitologas matė dar neišskridusį gandrą.
Jau porą dešimtmečių toli nebelekia
Žinomas gamtininkas, TV laidų apie gamtą vedėjas vilnietis Marius Čepulis, pamatęs nuotrauką su gulbės vaikais, nenuliūdo.
„O, čia jau beveik suaugusios gulbės, žmonėms nėra ko nerimauti, kad neišskridusios neperžiemos, jos jau puikiai pasiruošusios išgyventi, manau, jau ir gerai skraido“, – užtikrino pašnekovas.
Ir jis teigė, kad mūsų šalyje gyvenančios gulbės jau gerus du dešimtmečius niekur žiemoti nebeskrenda.
„Gulbės skrenda žiemoti tada, kai viskas užšąla. Ir tai ne iš karto, kai šaltis sukausto visą vandens telkinį, dar kelias dienas pabūna ant ledo“, – sakė jis.
Ir nelekia toli, perskrenda į vietą, kur neužšalę. Gulbės iš visos šalies susirenka Kuršių mariose arba Nemune prie hidroelektrinės. Jos žino tas žiemavietes ir ten skrenda.
Jei šaltis ilgiau pasilaiko, skrenda pajūriu iki Lenkijos, Vokietijos, Danijos, kur pakrantėse gali prieiti prie žolių ir jas lesti.
Šerdami batonais daro vien meškos paslaugą
„Šitiems gulbiukams niekas negresia, papildomai jų šerti nereikia“, – perspėja gamtininkas apie gyvūnus mažiau išmanančius gyventojus.
Anot gamtininko, kištis į gulbių gyvenimą net ir šaltą žiemą nereikia.
„Suprantu, kad daugelis manęs neklausys, puls gulbes penėti batonais ir darys nesąmones“, – apgailestavo pašnekovas.
Gulbių ir ančių šėrimas batonais yra grynas paukščių nuodijimas. Tas maistas jiems netinka, paukščiai priauga per daug svorio, paskui sutraiško savo kiaušinius, nustoja skraidyti, nustoja migruoti kur šilčiau ir kur patys lengvai gali susirasti maisto.
„Bet kokiu atveju gulbių ir ančių šėrimas jas žudo visom prasmėm, įpratintos būti vienoje vietoje ir laukti batonų, jos greičiau užsikrečia visokiom ligom, ypač dabar, kai tebesiaučia paukščių gripas“, – perspėjo gamtininkas.
Štai Utenoje užspringusi sausu batonu nudvėsė gulbė, o Vilniuje intensyviai žmonių šerta gulbių šeimyna su 7 gulbiukais net neišskrido žiemoti į neužšąlantį telkinį, liko laukti batonų. Kai ežerą sukaustė ledas, gulbiukus sudraskė plėšrūnai, liko tik vienas jauniklis.
