Nuo 2020-ųjų rugpjūčio iki tų pačių metų lapkričio 35 afrikiniai drambliai šiaurės vakarų Zimbabvėje krito neaiškiomis aplinkybėmis, o 11 iš didžiulės bandos gyvūnų nugaišo vos per 24 valandas.
„Jie nugaišo per labai siaurą laiko tarpą. Tai viena mįslingiausių visos dėlionės dalių. Mano manymu, tai tikrai unikalus atvejis“, – sakė Krisas Fogginas, Zimbabvės Viktorijos krioklių laukinės gamtos fondo veterinarijos gydytojas bei vienas iš tyrimo apie žūties priežastis autorių.
Tų pačių metų pradžioje kaimyninėje šiaurinėje Botsvanoje per tris mėnesius taip pat staiga nugaišo apie 350 dramblių.
Pareigūnai ir ekspertai iš pradžių negalėjo paaiškinti didžiausios Afrikos dramblių populiacijos išmirimo. Buvo kaltinamas brakonieriavimas, apsinuodijimas ir sausra.
Remiantis tyrimais, atliktais iš 15 Zimbabvėje nugaišusių gyvūnų paimtų mėginių, paaiškėjo, kad dramblius pražudė bakterinė infekcija (Bisgaard taxon 45). Spalio 25 d. žurnale „Nature Communications“ paskelbta analizė parodė, kad drambliai užsikrėtė mažai žinoma bakterija, kuri sukėlė septicemiją arba tiesiog sepsį.
Drambliai mirė, kai sausuoju metų laiku mažėjo maisto ir vandens išteklių, todėl jie buvo priversti įveikti vis didesnius atstumus ieškodami vandens ir ėdalo.
Autoriai teigė, kad karštis, sausra ir gyventojų tankumas toje vietovėje greičiausiai prisidėjo prie infekcijos protrūkio, o ekstremalios sąlygos, kurios, kaip prognozuoja mokslininkai, vis dažniau pasitaikys šylant Žemei, ateityje gali reikšti daugiau dramblių žūties atvejų.
„Kol kas anksti teigti, kad klimato kaita turėjo tam įtakos, tačiau ji gali turėti įtakos ateityje, jei sausrų bus daugiau ir jos užsitęs, arba jei pasikeis kritulių pobūdis ir sausasis sezonas bus dar nepalankesnis“, – sakė K. Fogginas. „Manau, kad jei taip atsitiks, tuomet yra didesnė tikimybė, kad toks žūčių atvejis pasikartos.“
Tiesa, ne visuose mėginiuose buvo rasta infekciją sukėlusių bakterijų, tačiau tyrėjai sako, kad ištirtų dramblių kūno būklė buvo gera ir mažai tikėtina, kad jie nugaišo vien dėl sausros sukelto bado ar didelės dehidratacijos. Nė vienam drambliui dėl brakonieriavimo nebuvo pašalintos iltys, taip pat nepastebėta jokių išorinių traumos požymių.
Tyrėjai sako, kad bakterijų aptikti nepavyko dėl prastos mėginių kokybės ir vėlavimo gauti reikiamus leidimus.
„Dauguma gyvūnų kūnų mėginių ėmimo metu buvo suirę, todėl pradinė mėginių kokybė buvo prasta. Be to, norint eksportuoti laukinių gyvūnų mėginius analizei, reikia gauti daugybę leidimų iš įvairių institucijų – šis procesas gali užtrukti mėnesius“, – teigiama tyrime.
Tyrime pažymima, kad ši bakterija taip pat buvo susijusi su masine 200 000 kritiškai nykstančių antilopių rūšies saigų žūtimi Kazachstane 2015 m.
Parengta pagal CNN inf.
