Seniai taip bebuvo – žiema vos ne ant nosies, o uodai atakuoja taip, tarsi būtų vasara

Kažkas ne taip. Rudens liko vos trečdalis, bet net ir šiuo metu uodai, naktį įzvimbę pro pravertus langus į kambarius, tiesiu taikymu taikosi suleisti straubliukus į tai, kas nepridengta, – į veidą, galvą ar rankas. Tai, kas įprasta birželiui, atrodytų, neturėtų būti įprasta spaliui ir net lapkričiui.