Kodėl Dzūkijos nacionaliniame parke buvo įrengtas stumbrynas Stėgaliuose?
Lietuvos stumbrų populiaciją sudaro nelaisvėje ir laisvėje gyvenantys gyvūnai. Paskutiniais metais stumbrų skaičius sparčiai didėjo (šiuo metu Lietuvoje yra apie 280 stumbrų). Įdomus faktas, kad stumbrai Dzūkijos regione laisvai gyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, paskutiniai stumbrai išnyko XVIII a. viduryje.
Perkelti dalį stumbrų į Dzūkijos nacionalinį parką buvo nuspręsta dėl keleto priežasčių. Dėl didelės stumbrų koncentracijos vienoje vietoje vyksta stumbrų kraujomaiša ir dėl to stipriai suprastėjusi Lietuvoje gyvenančių stumbrų bandos sveikatos būklė, atsparumas ligoms.
Iš laisvės į Stėgalių stumbryną perkeltos stumbrų patelės kurį laiką gyveno aptvare, kad adaptuotųsi po perkėlimo. Paleidus pateles į laisvę tikėtina, kad banda pasipildys iš Baltarusijos ar Lenkijos atklydusiais stumbrais.
Tokiu atveju formuosis sveikesnė, ligoms atsparesnė banda. Analizuojant 2020–2021, 2021–2022 metų žiemų stebėjimų duomenis, padaryta išvada, kad Lazdijų ir Varėnos miškuose gyvena apie 27 stumbrai, tikėtina, atkeliavę iš Baltarusijos.
Kita stumbrų perkėlimo iš vidurio Lietuvos į Dzūkiją priežastis – būtinybė išskaidyti didelę stumbrų bandą, susiformavusią Panevėžio ir Kėdainių rajonuose, kad būtų sumažinta stumbrų daroma žala intensyviai vystomam žemės ūkiui. Dzūkijoje vyrauja dideli miškų masyvai.
Kaip vyks stumbrų paleidimas į laisvę?
Stumbrų išleidimo į laisvę metu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba labai prašo vietos gyventojų ir visuomenės supratimo.
Ruošiantis stumbrų išleidimui, nuo spalio 25 iki lapkričio 8 dienos bus uždaromas transporto eismas keliu nuo stumbryno iki Lynažerio – Marcinkonių sankryžos, kad išeinantys iš aptvaro stumbrai nebūtų trikdomi ir ramiai prisitaikytų prie naujų pasikeitusių sąlygų. Paleistų stumbrų judėjimas bus stebimas naudojant GPS siųstuvus, uždėtus 3 stumbrams.
Dvi savaites vartai į aptvarus, iš kurių išėjo gyvūnai, bus atviri. Kad stumbrai nenuklystų toli nuo Stėgalių stumbryno, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija visą žiemą organizuos jų papildomą šėrimą šalia stumbryno.
Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų, vietos gyventojų prašoma Stumbryno aplinkoje netriukšmauti ir nevedžioti šunų. Keliamas triukšmas gali išgąsdinti gyvūnus ir sukelti stresą, dėl ko gyvūnai gali sukelti daugiau žalos.
Ar stumbrai kelia pavojų žmogui?
Ne. Jokie laukiniai gyvūnai, nei stumbras, nei briedis, nei elnias, nei vilkas nepuola žmogaus, kol jiems patiems nekeliamas pavojus. Pamačius laukinį gyvūną miške ar laukymėje, reikėtų elgtis ramiai. Nebaidykite ar kitaip negąsdinkite gyvūno. Palaukite, kol jis nueis savo keliais.
Jei stumbras priartėjęs labai arti ar užsukęs į jūsų kiemą, reikėtų elgtis ramiai, nesiartinti prie jo, luktelti, kol pats nueis. Nors stumbrai iš išvaizdos atrodo galingi gyvūnai, tačiau yra labai baikštūs. Maža tikimybė, kad kada nors pavyks jį iš arti pamatyti laisvėje.
Ar Stėgalių stumbryno aptvare dar bus gyvenančių stumbrų?
Taip, Stėgalių stumbryno aptvare ir toliau nuolatos gyvens keletas stumbrų.
Kur kreiptis norint gauti daugiau informacijos apie stumbrus Dzūkijos nacionaliniame parke?
Spalio 20 dieną 13 val. kviečiama atvykti į Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centrą Marcinkonyse ( Miškininkų g. 61), kur vyks specialus susitikimas su visuomene.
Taip pat galima kreiptis į Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Stėgalių stumbryno stumbrininką Vytautą Jeremičių (tel.nr. +370 676 83662).
Ši veikla finansuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų Sanglaudos fondo lėšomis, įgyvendinant projektą „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“.
Su visomis stumbrų populiacijos valdymo priemonės Lietuvoje galite susipažinti stumbrų apsaugos plane.
