Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Tomas Kalašinskas sako, kad tikėtina, jog kameros sudomino antrametę lūšį, o tai išduoda ne tik jos išvaizda.
„Jauną amžių išduoda ir elgesys – smalsumas, noras pažiūrėti, kas per daiktas nematytas kabo ant medžio“, – sako T.Kalašinskas.
Pasak jo, parke, pagal turimus duomenis, gyvena dar trys lūšys (su ir be jauniklių). Tiesa, šį į Raudonąją knygą įrašytą plėšrūną vis dažniau pasiseka pamatyti ne tik vaizdo įrašuose.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 140 lūšių, tačiau, nors jų skaičius ir auga, gamtininkas Selemonas Paltanavičius įsitikinęs, kad dėl dažnesnių susidūrimų su įspūdingomis katėmis kaltos kitos priežastys.
„Jų nėra labai daug tikrai, bet visur yra žmonės. Miškams atitenka trečdalis šalies teritorijos, bet didelė jų dalis yra kirtavietės, lankomos vietos ir pan. Žvėrims lieka labai mažai natūralių vietų.
Antra vertus, gyvūnai, girdėdami bei jausdami žmonių judėjimą, ilgainiui praranda atsargumą. Lūšis neretai pasitiki savo slepiamąją spalva, kartais ji už kelių metrų gali būti pasislėpusi ir jūs praeidami takeliu jos nei nematysite – ji tiesiog lauks kol jūs praeisite“, – aiškina S.Paltanavičius.
Pasak jo, vaizdą, kad lūšių Lietuvoje ženkliai padaugėjo, padeda sudaryti ir geresnės galimybės jas užfiksuoti. Pavyzdžiui, dažnai jos užfiksuojamos ir retai žmonių lankomose sodybose, kuriose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. „Lūšis kai kuriems jau įprastas gyvūnas, dažnai apsilanko kieme, kai nebūna žmonių.
Mes netgi tikime, kad bent keletas meškų Lietuvoje yra, kadangi kameros jas nuolat fiksuoja. Jei nebūtų nei vienos kameros, kaip, tarkim, prieš 30 metų, tik labai pastabus žmogus, esant tinkamoms gamtinėms sąlygoms, pamatytų pėdas“, – portalui lrytas.lt yra sakęs gamtininkas.
