Biologinę įvairovę išsaugoti padeda gyvosios gamtos pažinimas

Vėlyvą šių metų rudenį vartus lankytojams po beveik dvejus metus trukusių rekonstrukcijos darbų atvers šiemet solidų 85-erių metų jubiliejų švenčiantis Kaune įsikūręs Lietuvos zoologijos sodas. Kaip teigia sodo direktoriaus pavaduotojas Lauras Stacevičius, zoologijos sodo atnaujinimas buvo išties ambicingas projektas, kurio pagrindinis tikslas – pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas, taip pat sumažinti lankymosi sode sezoniškumą. „Iš esmės pakeitėme net 80 procentų buvusio zoologijos sodo. Lėšos, reikalingos šiam projektui įgyvendinti, buvo gautos iš Europos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto. Iš senų pastatų liko tik administracijos statinys, bilietų kasos ir kai kurių paukščių gyvenamosios erdvės. Visi senieji gyvūnų voljerai buvo nugriauti ir jų vietoje pastatyti nauji, kad būtų užtikrintos kuo geresnės ir gyvūnų natūraliai gyvenamajai aplinkai artimesnės sąlygos (tarkime, įrengiant dirbtines uolas ir pan.). Didžiulis dėmesys buvo skirtas ir maksimaliam lankytojų patogumui, atsinaujinęs Lietuvos zoologijos sodas bus pritaikytas žmonėms su negalia“, – pasakojo L.Stacevičius.

Pasak pašnekovo, atliekant zoologijos sodo rekonstrukciją, buvo įgyvendintas ne vienas modernus gyvūnų stebėsenos sprendinys.

„Tie, kam teko lankytis zoologijos sode anksčiau, puikiai pamena apatinę ir viršutinę teritorijos dalis jungiantį gana statų akmeninį taką. Sumanėme įrengti specialų tiltelį su apžvalgos bokštu ir liftu, kad patekti iš vienos zoologijos sodo dalies į kitą visiems ir ypač šeimoms su vaikiškais vežimėliais, neįgaliesiems būtų kuo patogiau ir paprasčiau. Žinoma, sode liko ir senasis takas, tad tie, kas norės patirti iššūkių kopdami patys, visada galės taip ir padaryti. Apatinės Lietuvos zoologijos sodo dalies šlaituose įrengėme specialų ir patogų taką, tad lankytojai gyvūnus nuo šiol galės stebėti iš skirtingo aukščio. Ir neabejoju, kad sodo svečiai tai tikrai įvertins. Tarp kolegų juokaujame, kad dabar bus galima pasidaryti tikrą asmenukę su žirafa, nes anksčiau, norint nufotografuoti šį gyvūną visu ūgiu, o ne tik jo kojas, fotografuojant išmaniuoju telefonu reikėdavo stovėti labai toli“, – pasakoja L.Stacevičius ir priduria, kad pasirūpinta buvo ir kitokiu sodo apšvietimu. Anksčiau apšvietimas buvo labai paprastas, o dabar žmonės sode galės lankytis net ir vėlesniu dienos metu, jau sutemus, tai ypač aktualu rudenį ar ankstyvą pavasarį, kai apie 17–18 valandą lauke jau prietema.

Na, o pati išskirtiniausia zoologijos sodo erdvė, pasak L.Stacevičiaus – įrengtas egzotariumas – didžiulis 3800 m² ploto pastatas, kuriame gyvens daugybė skirtingų egzotinių gyvūnų. „Egzotariumą suskirstėme į ekspozicines, edukacines ir darbuotojų erdves su laboratorijomis, įrengėme specialią bendrą lankytojų erdvę. Rengiant instaliacijas naudojamos perdirbtos žaliavos, instaliacijos – modernios, šiuolaikiškos, interaktyvios, patrauklios tiek mažam, tiek dideliam. Lankytojai turės galimybę apsilankyti didžiulio gaublio viduje, kuriame sužinos, su kokiais iššūkiais paskutiniu metu susiduria mūsų planeta, kokių grėsmių ir kodėl kyla gyvūnams, kaip galima jas sumažinti. Jei kalbėtume apie ekspozicines egzotariumo erdves, jos bus išties labai didelės, čia gyvens liūtai, įvairūs egzotiški ropliai, paukščiai. Vaikštant po egzotariumą bus galima „pajusti“ skirtingas klimato juostas: dykumų karštį, atogrąžų džiunglių drėgmę ir šilumą“, – pasakoja Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus pavaduotojas.

Netikėta naujiena – zoologijos sode taip pat įrengta ir naminių gyvūnų erdvė, kurioje mažieji sodo lankytojai galės iš arčiau apžiūrėti ožkytes, asiliuką, triušiukus, karvę ir kitus gyvūnus.

Ne mažiau kauniečių ir miesto svečių mėgstama vieta, kur galima daugiau sužinoti apie gyvūnus – Tado Ivanausko zoologijos muziejus.

Neseniai ypatingą 100 metų jubiliejų šventęs Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus po kelerius metus trukusios rekonstrukcijos tiek mažus, tiek didelius lankytojus dabar pasitinka iš esmės atnaujintomis edukacinėmis erdvėmis.

„Įrengėme dvi klases (pasirinkome miškų ir pelkių tematiką), kurioje kasdien organizuojamos įvairios edukacinės veiklos. Tiek ikimokyklinukai, tiek pradinių ar vyresnių klasių moksleiviai, tiek studentai kviečiami moderniai ir jiems suprantama kalba pažinti ir susipažinti su viso pasaulio gyvąja gamta – pamatyti, suprasti, galbūt net kažką paliesti. Stengiamės atliepti nūdienos realijas, tad savo lankytojams pasakojame apie klimato kaitą, vandens, oro ir dirvožemio taršą, apie invazines rūšis ir jų įtaką natūraliai konkrečios vietos ekologinei pusiausvyrai“, – paprašytas įvardyti, kas buvo atlikta rekonstruojant muziejų, pasakoja jo direktorius Ramūnas Grigonis. Visos lėšos, panaudotos muziejui atnaujinti, buvo gautos iš Europos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto.

Pašnekovas taip pat tvirtina, kad atnaujintos buvo ir ekspozicinės muziejaus erdvės. „Pakeitėme ekspozicines vitrinas, nes senosios buvo labai nepatogios, sunkiai „aptarnaujamos“, kitaip tariant, kad jose pakeistume eksponatą, ką nors išvalytume, sutvarkytume, reikėdavo mažiausiai 3 žmonių. Dabar su ekspozicijomis lengvai tvarkytis gali vienas darbuotojas, ekspozicijos kuratorius. Visos ekspozicijos sumanytos taip, kad būtų kuo įtraukesnės, interaktyvesnės, tad lankytojas, pasinaudodamas išmaniosiomis technologijomis, gali pamatyti, kaip vienas ar kitas eksponatas natūraliai gyvena ir elgiasi gamtoje, koks yra muziejininkų darbas, kaip šie renka tuos eksponatus, kaip juos tiria ir kokį kelią eksponatai nueina iki to momento, kol atsiduria muziejaus lentynose“, – paaiškina R.Grigonis.

Anot pašnekovo, vykdant rekonstrukciją, pavyko įgyvendinti ir seną muziejaus svajonę – įrengti daugiafunkcę erdvę, kurioje dabar vyksta įvairios kilnojamosios parodos aktualiomis temomis. Erdvė iš parodinės gali būti labai lengvai transformuojama į konferencinę, tad čia galima organizuoti įvairius susitikimus, paskaitas.

Į klausimą, kuo visuomenei svarbus Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, R.Grigonis atsako, kad svarbūs keli aspektai.

„Pirmiausia, muziejus leidžia lankytojams iš arčiau pamatyti, pažinti gyvąją gamtą, o įvairių edukacijų metu, kaip ir minėta aukščiau, ją net pačiupinėti, atlikti nedidelius tyrimus ar eksperimentus. Jau ne vienerius metus vykdome ekologinį visuomenės švietimą, pasakojame apie paskutiniu metu kylančias grėsmes gyvūnams ir augalams, aiškiname, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti savarankiškai, kad situacija keistųsi. Tačiau muziejaus veikla – ne tik tai. Eksponuojame apie 13 000 įvairių eksponatų, tačiau savo saugyklose saugome apie trečdalį milijono įvairių gyvosios gamtos pavyzdžių. Atliekame įvairius tiriamuosius mokslinius darbus, rūšis tyrinėjame genetiniu lygmeniu, užšaldome jų pavyzdžius ateities citologiniams tyrimams. Taip pat dirbame ir gyvojoje gamtoje, fiksuojame jos pokyčius. Taigi, mūsų veikla labai įvairiapusė“, – tvirtina R.Grigonis.