„Širdis garsu rauda, protas atsisako suvokti – kas liko iš Pilvės-Vabalkšnės virš 0,5 kvadratinių km siekusio tvenkinio. Vaizdas kaip po atominio karo...
Dar tiek daug susirūpinusių Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojų vienoje vietoje nesu mačiusi, daugybė mašinų, vyrai tiesiog stovi be žado prispaudę rankas prie širdžių, moterys ašaroja, kai kas riebiai nusikeikia ir vėl tyla.
Neliko nieko... Neliko – nei Vabalkšnės, nei Pilvės, neliko tvenkinio, neliko žuvų, neliko jokios gyvybės – tik supuvusio vandens juostelė ir buvusio tvenkinio dugnas boluojantis uždususių žuvų kūnais“, – sekmadienį situacija dalinosi Kazlų Rūdoje gyvenanti Inga.
Apie masiškai kritusias žuvis pirmadienį pranešė ir pats Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška. Jo teigimu, būtina likviduoti taršos šaltinį, kol jis nepadarė dar didesnės žalos.
„Dėl masinio žuvų kritimo Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje 15 val. vietoje šaukiu ekstremalios padėties susirinkimą. Institucijos – veterinarijos ir maisto, visuomenės sveikatos, aplinkosaugos – privalės nedelsiant pateikti išvadą dėl ekstremalios padėties skelbimo“, – asmeninėje „Facebook“ paskyroje pirmadienį paskelbė M. Varaška.
„Net jei tam nebus pagrindo, reikalausiu neatidėliotinų veiksmų šalinant taršą atsakingai įmonei su aplinkosaugininkų derinimu“, – pažymėjo jis.
Pasak M. Varaškos, tvenkinio savininkė įmonė kol kas yra neveiksni, institucijos delsia derinti užtvankos remontą, taip pat – vyrauja sausra, todėl kyla taršos grėsmė.
„Žuvų jau nebeišgelbėsime. Kyla didesnė grėsmė – gruntinių vandenų, šulinių, girdyklų apnuodijimas, paukščių, gyvūnų kritimas. Tam būtina nedelsiant likviduoti taršos šaltinį ir sekti vandens kokybę artimiausiose vandenvietėse“, – teigė Kazlų Rūdos meras.
„Tuo pačiu raginu Aplinkos ministrą asmeniškai įsitraukti į šio proceso ir jo pasekmių valdymą. Kol kas nesu gavęs jokio paaiškinimo iš aplinkosaugos dėl šios trunkančios nelaimės, nors kreipiausi jau prieš mėnesį“, – sakė M. Varaška.
Į institucijas kreipėsi ir A.Gedvilienė
Į atsakingas šalies institucijas dėl Kazlų Rūdoje susiklosčiusios situacijos kreipėsi ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. Politikė siekia išsiaiškinti, ar dar rugpjūčio mėnesį gavus pranešimus dėl senkančio tvenkinio buvo tinkamai sureaguota ir imtasi visų priemonių, kad nelaimės būtų išvengta.
„Vertinant susidariusią situaciją neaišku ar buvo laiku imtasi priemonių, kad šios nelaimės būtų išvengta, reikia aiškintis kaip Kazlų Rūdos savivaldybė reagavo į pasirodžiusius pranešimus apie dūstančias žuvis, kodėl nebuvo užtikrintas žuvų perkėlimas ar surinkimas. Tikiuosi, visos institucijos greitai reaguos ir pateiks atsakymus, nes akivaizdu, kad gamtai padaryta žala,“ – pranešime cituojama A. Gedvilienė.
Apie senkantį tvenkinį ir dūstančias žuvis viešai buvo pranešta jau šių metų rugpjūčio pabaigoje, tačiau nėra pateikta informacijos kokių veiksmų buvo imtasi. Žiniasklaidoje pranešama, kad sulūžus užtvankai, tvenkinyje nebėra palaikomas reikiamas vandens kiekis.
Pagal esamus teisės aktus, savivaldybės turi rūpintis savo teritorijoje esančiais tokio pobūdžio statiniais ir juos prižiūrėti, kad jie nesukeltų ekologinių nelaimių, kaip nutiko minimu atveju, taip pat, kad dėl netvarkingų statinių nekiltų pavojus žmonių sveikatai ar turtui.
Kaltina sausrą ir kritinę užtvankos būklę
Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje masiškai išgaišus žuvims, aiškinamasi, kokia žala aplinkai yra padaryta. Už taršos likvidavimą atsakingos įmonės „Karpis“ direktorius Gustautas Januškevičius dėl žuvų iškritimo kaltina hidrologinę sausrą ir kritinę užtvankos būklę.
„Problema numeris vienas – hidrologinė sausra. Maždaug nuo gegužės mėnesio neturėjome normalaus lietaus šioje apylinkėje. Kitas dalykas – to įrenginio (užtvankos – ELTA) būklė yra kritinė. Ekspertizę esame padarę 2022 m. balandžio mėnesį.
2022 m. vasarą ten viskas buvo gerai, nes kritulių buvo pakankamai, bet šiemet kadangi jau ilgą laiką nebuvo lietaus, tai išseko vanduo, pradėjo trūkti deguonies ir praėjo dusti žuvys. Taip natūraliai būna gamtoje – nėra deguonies, žuvys dūsta“, – teigia G. Januškevičius.
Kiek žuvų tiksliai išgaišo, įmonės „Karpis“ vadovas kol kas pasakyti negali.
„Dabar važiuoja mūsų komanda padėti gamtosaugininkams skaičiuoti. Tikrai nebus dešimtimis tonų. Buvau ten nuvažiavęs pasižiūrėti vizualiai, kaip žuvininkas galiu pasakyti, kad ten bus iki tonos, tikrai nedaugiau“, – pabrėžia G.Januškevičius
Jis akcentuoja, kad prie paties telkinio pirmadienį 15 val. susitiks įmonės „Karpis“, savivaldybės ir gamtosaugos atstovai aptarti tolimesnių veiksmų.
„Bus skaičiuojama žala, mes tą žalą utilizuosime per autorizuotą utilizavimo įmonę ir tiek“, – sako įmonės direktorius.
Jis taip pat pabrėžia, kad jau yra paruoštas užtvankos kapitalinio remonto projektas, kuris po truputį bus pradėtas vystyti.
