Tačiau šis įspūdingas gamtos reiškinys džiaugsmą sukelia ne visiems. Pasėliuose ir pievose besimaitinantys paukščiai kelia sunkumus ūkininkams, jie teigia dėl žąsų patiriantys ekonominę žalą. Lietuvos ornitologų draugija, įgyvendindama Europos Sąjungos „LIFE“ programos projektą „LIFE LWfG Climate“, inicijavo mokslinius tyrimus, kuriais siekiama įvertinti migruojančių žąsų daromą žalą ūkiams.
Tyrimus atliko Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai. Remdamiesi mokslininkų gautais rezultatais, specialistai parengė pasiūlymus, kaip spręsti tarp gamtos ir ūkininkų susidariusį konfliktą.
Lietuvoje stebimos ir itin retos žąsys
Žąsų migracija yra įspūdingas reginys – dėl to sutaria tiek mėgėjai, tiek ir profesionalūs gamtininkai. Šie paukščiai nenustoja stebinti net ir visko mačiusių ornitologų – migracijos metu, jie per parą gali įveikti virš tūkstančio kilometrų. Be abejo, tai yra ilga, sudėtinga ir varginanti kelionė, todėl žąsims ypač svarbu turėti kur pailsėti ir pasistiprinti.
Lietuvoje žąsys sustoja trumpam, tam, kad atsikvėptų. Dažniausiai šie paukščiai stebimi spalio-lapkričio ir kovo-balandžio mėnesiais. Įprastai mūsų šalyje sutinkamos želmeninės, tundrinės ir baltakaktės žąsys. Tačiau kartu su šiomis rūšimis užklysta ir itin retų, nykstančių rūšių atstovių, pavyzdžiui, pasauliniu mastu nykstančios rudakaklės berniklės.
Lietuvoje pavasarį taip pat stebimos ir ypač sparčiai nykstančios mažosios žąsys. Šių žąsų laukinė populiacija Europoje jau kurį laiką nesiekia net 100 individų, dėl to Europos Sąjungoje jos priskirtos prie grėsmingai nykstančių rūšių. Tai reiškia, kad virš 90 proc. šios rūšies paukščių Europoje jau išnyko.
Svarbu ir tai, jog migruojančių paukščių tyko tiek natūralūs, tiek dėl žmogaus veiklos kylantys pavojai. Pavyzdžiui, dėl plėšrūnų, medžioklės, brakonieriavimo, susidūrimo su elektros linijų laidais ar vėjo jėgainėmis, dalis žąsų žūva nepasiekusios savo kelionės tikslo – veisimosi ar žiemojimo vietų. Šie pavojai išties apsunkina žąsų išlikimą, tad ypač svarbu imtis visų priemonių šiems migruojantiems paukščiams apsaugoti.
Žala ūkiams
Nors daugelis migruojančių žąsų rūšių Lietuvoje neperi, migracijos metu jos stabteli Lietuvoje pailsėti ir pasistiprinti. Šie paukščiai maitinasi šviežia žole ar pasėliais, dėl to jų dažnai sutinkama ūkininkų laukuose. Tai reiškia ir žalą derliui ir ekonominius nuostolius ūkininkams.
Siekdami įvertinti žąsų žalą pievoms ir pasėliams, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai atliko dvejus metus trukusį tyrimą. Tyrimo metu nustatytas ekonominis žalos mastas. Paaiškėjo, kad žala mažesnė, nei anksčiau manyta.
„Visų pirma, žąsys nėra aptinkamos visoje Lietuvoje. Jų gali atrodyti daug, tačiau žala yra labai koncentruota – daugiausia Žuvinto ir Raseinių apylinkėse, Dysnos upės bei Nemuno žemupio regionuose.
Aišku, šiose vietovėse ūkininkai patiria santykinai didesnę žalą, kadangi dalis derliaus nulesama. Kita vertus, žąsų poveikis nėra vienareikšmis, nes besimaitinančios žąsys palieka greitai įsisavinamų trąšų, o trypdamos dirvą, jos gali skatinti augalų krūmijimąsi. Tad net tose vietose, kur iš pažiūros žala didelė, žąsys gali atnešti ir naudos“, – teigė prof. Gediminas Brazaitis, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas.
Siūlo kompensuoti ūkininkams už patirtą žalą
„Šiuo metu nusistovėjusi praktika, kad ūkininkai, nerimaudami dėl būsimo derliaus, išbaido žąsis oro patrankėlėmis. Tai nėra geras sprendimas. Visų pirma, baidymas vargina migruojančius paukščius, kurie ir taip būna išsekę po ilgos kelionės. Tuo labiau, išbaidytos žąsys toli neskrenda – dažniausiai į kaimyno ūkį. Taip žala yra tiesiog išsklaidoma po daugybę ūkių.
Kaip geresnį sprendimą, mes siūlome LR Žemės ūkio ministerijai skirti racionalias kompensacijas už žąsų daromą žalą, kurių dydis būtų paremtas projekto metu atliktu tyrimu. Tačiau ūkininkai turėtų įsipareigoti nebaidyti besimaitinančių paukščių. Esame pasiruošę bendrauti ir bendradarbiauti su ūkininkais“, – teigė Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.
