Šių metų birželio pabaigoje Seimas po svarstymo pritarė, kad būtų įteisinta medžioklė naudojant naktinio matymo taikiklius, – jų šalininkams Seime pavyko sumedžioti daugiau nei pusės parlamentarų balsus.
Iki įstatymo priėmimo buvo likęs vos vienas žingsnis, bet naktinių taikiklių priešininkai tada vis dėlto pergudravo prieštaringai vertinamo projekto pateikėjus.
Seimo Aplinkos apsaugos komitete buvo sustabdytas pataisų priėmimas, kol iniciatoriai parengs lydinčiųjų įstatymų pakeitimus. Tačiau praėjusią savaitę jie išvydo dienos šviesą.
Tai reiškia, kad daug aistrų keliantis projektas netrukus vėl grįš į politikų darbotvarkę.
Todėl Seime jau imta medžioti balsus ir vienoje, ir kitoje stovykloje – abi jos nusiteikusios ypač kovingai.
Įsitraukė ir premjerė
Medžioklės įstatymą lydinčius teisės aktus, kurių pateikimas Seime planuojamas jau ketvirtadienį, pasirašė pusšimtis parlamentarų. Tokia naktinio matymo taikiklių šalininkų Seime gausa kiek baugina oponentus.
Tiesa, pastarųjų gretose yra ir premjerė Ingrida Šimonytė, dar vasarą pateikusi siūlymą, kuriuo medžioklėje būtų draudžiami ne tik naktiniai taikikliai, bet ir lankai, koviniai agresyvių veislių šunys.
Vyriausybės vadovė sukritikavo partijos bendražygių užmojus tvirtindama, kad esą nebus įmanoma patikrinti, kada naktinio matymo taikikliai naudojami teisėtai, o kada ne.
Be to, I.Šimonytė nemano, kad tokių prietaisų įteisinimas turėtų pridėtinės vertės krašto gynybai, kaip teigia projekto autoriai: „Naktinių taikiklių naudojimo įgūdžius reikėtų ugdyti specialiai tam skirtose vietose, o ne medžioklėje šaudant į gyvūnus.“
Maždaug prieš metus priimtos įstatymo pataisos civiliams asmenims leidžia įsigyti naktinių taikiklių, tačiau juos vis dar yra draudžiama naudoti medžioklėje.
Tuo nepatenkinti medžiotojai bei medžioklės priedų gamintojai į savo rėmėjų gretas prisiviliojo net buvusį kariuomenės vadą konservatorių Arvydą Pocių.
Jis, taip pat kai kurie kiti politikai aiškina, esą medžiotojai prireikus galėtų prisidėti prie šalies gynybos. Tiesa, šiuos jų argumentus sukritikavo netgi Krašto apsaugos ministerija.
Perėmė estafetę iš kairiųjų
Bene visas procedūrines gudrybes jau išnaudoję naktinės medžioklės kritikai tikisi, kad ryžtinga I.Šimonytės laikysena gali padėti sutramdyti bent dalį už taikiklius balsavusių konservatorių.
Neoficialiai kalbama, kad jų gretos ima aižėti. Vis dėlto šalininkų bei oponentų jėgos dar nelygios net tarp konservatorių, kurie šią kadenciją iš kairiųjų perėmė medžioklės ragus.
Antai anksčiau naktinių taikiklių įteisinimą rėmęs konservatorius Algis Strelčiūnas „Lietuvos rytui“ patvirtino pakeitęs nuomonę, tačiau taip esą įvyko ne dėl premjerės, bet dėl rinkėjų spaudimo.
Vis dėlto kai kurie neoficialiai kalbinti dešinieji pripažino, kad I.Šimonytės veiksnys gali turėti įtakos būsimam balsavimui. Kai kurie anksčiau svyravę konservatoriai esą jau perbėgo į taikiklių priešininkų stovyklą.
Galimybių po pertraukos rimčiau priešintis naktinių taikiklių įteisinimui mato ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė.
Ši konservatorių atstovė pripažino, kad naktinių taikiklių priešininkų gretos sutvirtėjo, bet lemiamam mūšiui esą rimtai ruošiasi abi pusės, todėl nedrįso prognozuoti, kuo jis baigsis.
Atsargus buvo ir medžiotojus Seime buriantis konservatorius Justinas Urbanavičius, kuris yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos narys. Jis mano, kad I.Šimonytės pozicija frakcijos narių apsisprendimui ypač didelės įtakos neturės: „Manau, kad frakcija balsuos laisvai.“
Konservatorius „Lietuvos rytui“ pripažino šia tema diskutavęs ir su pačia premjere. Jis tikino didelio I.Šimonytės pasipriešinimo nepajutęs: „Ji sakė, kad tam nepritaria, bet jei mes turėsime pakankamai balsų ir eisime į Seimo salę, kokių nors kliūčių nebus daroma.“
Kritiškas balsas prislopo
Naktinių taikiklių rėmėjų daugiau nei priešininkų yra ir Liberalų sąjūdžio frakcijoje, kuri anksčiau bene aktyviausiai priešinosi bandymams juos įteisinti.
Socialdemokrato ir aistringo medžiotojo Broniaus Bradausko iniciatyva 2012–2016 metų kadencijos Seime naktinio matymo taikiklius medžioklėje mėginta įteisinti ne kartą.
Visi ankstesni bandymai nebuvo sėkmingi, todėl kairiųjų atstovas net buvo užsimojęs iš Aplinkos ministerijos atimti teisę nustatyti medžioklės taisykles.
Tada liberalai ir dabartinė jų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen garsiai piktinosi, su kokiu atkaklumu politikai stumia medžiotojų siūlymą.
„Ketvirtąkart į darbotvarkę grįžta turbūt stabiliausias Seimo klausimas – naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje. Gausiausia Seimo frakcija (socialdemokratų. – Red.), medžiotojų frakcija, užsibrėžė tikslą ir su begėdišku uolumu jo siekia.
Visiškai nesvarbu, kad valstybėje yra daug svarbesnių klausimų, medžiotojų būrelio aktualijos nuosekliai teikiamos iš naujo, net jei jos buvo atmestos to paties Seimo“, – 2016 metų rudenį kalbėjo dabartinė Seimo vadovė.
Dabar padėtis V.Čmilytės-Nielsen vadovaujamos partijos frakcijoje Seime gerokai pasikeitusi – daugiau kaip pusė jos narių vasarą balsavo už naktinius taikiklius, o liberalų į aplinkos ministrus deleguotas Simonas Gentvilas per balsavimą susilaikė.
Neoficialiomis žiniomis, dėl to iš ministro patarėjų komandos vasarą pasitraukė žinomas gamtos fotografas Marius Čepulis.
Beje, S.Gentvilo laikysena stebina net didžiausius naktinių taikiklių entuziastus. Antai buvęs valstiečių aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atkreipė dėmesį, kad skiriasi S.Gentvilo ir jo vadovaujamos ministerijos pozicija dėl šių prietaisų.
„Ministras medžiotojams sako, kad juos palaiko, bet kai reikia priimti sprendimą, – neria į krūmus. Toks aiškios nuomonės neturėjimas turbūt yra blogiau, nei turėti priešingą“, – svarstė Seimo narys.
Skerdynių bus išvengta?
Pats K.Mažeika įsitikinęs, kad naktinius taikiklius būtina įteisinti, jei norima apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro ar nuo didėjančios mūsų kraštui nebūdingų laukinių gyvūnų populiacijos.
Politiko nuomone, numatyta pakankamai saugiklių, kad būtų išvengta žvėrių skerdynių: „Aš anksčiau irgi buvau prieš naktinius taikiklius, bet medžioklės kultūra Lietuvoje jau yra smarkiai pažengusi į priekį.
Užtektų vieno medžioklės taisyklių pakeitimo, kad medžiodamas su naktiniu taikikliu negali taikytis į elnius.“
Medžiojantis parlamentaras įsitikinęs, kad aplinkosaugininkai pajėgs užtikrinti, jog būtų laikomasi taisyklių. Tuo esą bus suinteresuoti ir sąžiningi medžiotojai, o brakonieriai ir dabar naudoja naktinius taikiklius.
Beje, būdamas aplinkos ministru K.Mažeika įteisino medžioklę lankais, bet kilus milžiniškam pasipriešinimui buvo priverstas šį sprendimą atšaukti.
Kontrolė – sudėtinga
Vis dėlto A.Gedvilienė bei dalis jos vadovaujamo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių abejoja, ar bus įmanoma užtikrinti, kad naktinio matymo prietaisai būtų naudojami tik šernų bei invazinių gyvūnų medžioklei.
Politikės teigimu, atsakingų institucijų atstovai jau dabar kelia rankas aiškindami, kad kontrolė bus itin sudėtinga.
„Aš siūliau pereiti prie elektroninės sistemos, kai medžiotojams iš karto reikėtų deklaruoti, koks gyvūnas sumedžiotas, bet tam kategoriškai nepritariama. Iš tokios reakcijos galiu tik spėti, kad ne viskas yra taip nekalta, kaip skelbiama garsiai“, – svarstė Aplinkos apsaugos komiteto vadovė.
Tiesa, eiliniai medžiotojai elektroninės sistemos esą nesibaido. Gali būti, kad ji labiau gąsdina politikus, nes tokiu atveju būtų paprasta atsekti, kada ir su kuo jie įsitaiso medžiotojų bokšteliuose.
Socialdemokratas Linas Jonauskas taip pat netiki medžiotojų deklaruojamu nuoširdumu, kad esą į naktinio matymo taikiklius pateks tik šernai ar invaziniai žvėrys: „Kažkodėl vis dar pasitaiko atvejų, kai medžiotojai supainioja šerną su stumbru.“
L.Jonauskas mano, kad galimo piktnaudžiavimo daugės, o galimybių sukontroliuoti, kada taurusis elnias buvo nušautas tradiciniu būdu, o kada naudojant naktinį taikiklį, mažės.
„Pagrindinis naktinių taikiklių šalininkų argumentas yra toks, kad jie dabar esą nemato, į ką šauna. Bet tokiais atvejais reikėtų laikytis taisyklės: jeigu nematai, į ką šauni, geriau iš viso nešauk“, – kalbėjo socialdemokratas.
Tačiau labiausiai L.Jonauskas naktinio matymo prietaisų naudojimui medžioklėje priešinasi todėl, kad, jo nuomone, tokiu būdu žvėrys atsidurs nelygioje konkurencinėje kovoje: „Reikia leisti gyvūnui konkuruoti su medžiotoju, pasislėpti. Tai buvo tradicinės medžioklės pagrindas.
Dabar mūsų miškai gali būti paversti gyvūnų skerdyklomis. Prisidengiant šernų medžiokle naktį bus medžiojama bet kas.“
Žvėrims mažiau skaudės
Vienas projekto autorių J.Urbanavičius sutinka, kad yra įvairių nuomonių dėl naktinių taikiklių.
Vis dėlto konservatorius įsitikinęs, kad medžiotojai laikysis taisyklių, o pati medžioklė taps etiškesnė: „Dabar žvėrys pasibaido prožektorių ir šūvis tampa ne toks, koks turėtų. Žvėris sužeidžiamas, kankinasi. Su naktiniais taikikliais to būtų išvengta, medžiotojas matytų, ar gyvūnas nėra per jaunas, kokia jo lytis. Taip būtų užtikrinta teisingesnė atranka.“
Be to, politikas argumentavo, kad naktinio matymo taikikliai jau yra įteisinti kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Latvijoje. Vis dėlto bent dešimt ES šalių draudžia arba riboja naktinio matymo prietaisų naudojimą medžioklėje.
