97 ilgapelekių grindų būrys antradienį susibūrė sekliuose vandenyse prie Čeineso paplūdimio, maždaug už 400 km į pietryčius nuo Perto, ir daugybė jų įstrigo smėlyje. Kitą rytą 51 banginis nugaišo.
Trečiadienį apie 250 savanorių kartu su 100 laukinės gamtos ekspertų visą dieną veltui stengėsi išgelbėti likusius žinduolius.
Dešimtys žmonių su hidrokostiumais vandenyje, keli – ant baidarių ar banglenčių, bandė išstumti glaudžiai susitelkusią likusių banginių grupę išplaukti į gilesnius vandenis, o tada – į jūrą.
„Savanoriai ir visi kiti bandė juos išstumti atgal į gilesnį vandenį, bet jie vėl išplaukė į krantą, – agentūrai AFP sakė Parkų ir laukinės gamtos tarnybos atstovė spaudai. – Po to veterinarai įvertino jų būklę ir gerovės sumetimais buvo nuspręsta, kad juos reikia eutanazuoti“.
Įvykio inspektorius Peteris Hartley padėkojo gelbėtojams už „milžiniškas pastangas“ išgelbėti šaltuose vandenyse atsidūrusius banginius.
„Tikriausiai tai buvo vienas sunkiausių sprendimų per mano 34 metus darbo laukinės gamtos valdymo srityje – tikrai, tikrai sunkus“, – ketvirtadienį jis sakė žurnalistams.
Tačiau sprendimas eutanazuoti bandomuosius banginius buvo „apgalvotas“, sakė P. Hartley. „Labai sunku tai matyti. Bet tai yra gamta, natūralus reiškinys, apie kurį mes labai mažai ką suprantame“, – sakė jis.
Mokslininkai iki galo nesupranta, kodėl įvyksta tokie masiniai išplaukimai, tačiau ilgapelekės grindos, kurios gali užaugti iki daugiau nei 6 metrų ilgio, yra labai bendruomeniškos, todėl gali sekti paskui būrio draugus, plaukiančius į pavojų.
