Nendrinukių buvo daugiau tik 2020 metais, kai po sėkmingai LIFE projekto komandos vykdytos jauniklių translokacijos, šlapiuose Kiaulyčios ir Liepakojų žemapelkių, Žuvinto paežerės viksvynuose giedojo net 33 paukščiai. Po to sekę du perėjimo sezonai buvo labai nepalankūs nendrinukėms: vasaros sausros džiovino viksvynus, vėliau užliejo liūtys.
Šių metų pakartotinės liepos viduryje atliktos apskaitos metu gausiausiai giedantys paukščiai aptikti pernai nešienautuose viksvynuose. O ten, kur pernai šienauta, bet dėl užsitęsusių liūčių pradalgėse žolė liko neišvežta – viksvos atžėlė visai menkos ir netinkamos lizdams sukti.
Ne kasmet šiai rūšiai perėti būna tokie geri metai, kaip šią vasarą. Deja, ne visos jos išperės sėkmingai – šlapynių priežiūrą vykdantys ūkininkai kai kur jau pjauna viksvynus su visais nendrinukių lizdais.
„Tai rečiausiai aptinkama perinti, globaliai nykstanti žvirblinių būrio paukščių rūšis Lietuvoje. Visoje Europoje, kur peri meldinė nendrinukė – tokių tėra likę vos keturios šalys, ji yra saugoma.
Ne veltui dedama daug pastangų, kad ši giesmininkų rūšis išliktų. Mūsų šalyje pati didžiausia meldinių nendrinukių populiacija aprinkama Nemuno deltoje, Žuvinte ji gerokai menkesnė, tačiau ne mažiau svarbi“, – primena Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis.