Gaišta ne tik suaugę, bet ir visai jauni bei pradėję skraidyti jaunikliai. Išlikę gyvi paukščiai medžioja, renka maistą jaunikliams toli už kolonijos ribų, o kiek suvešėjusiuose švendrynuose liko kiriukų, suskaičiuoti nepavyks. Tačiau akivaizdu – išliko ne daugiau kaip penktadalis kirų kolonijos paukščių.
Apmaudžiausia, kad šalia kirų kolonijos lizdus buvo susukę pora dešimčių upinių žuvėdrų, net trylika ausuotųjų kragų porų – šie paukščiai linkę perėti ir saugoti savo lizdus kartu. Pavienės žuvėdros dar sukiojasi apie perimvietę, o iš visų kragų porų tik viena plaukioja su nedideliais jaunikliais.
Jei ne ši klastinga liga, vandens paukščių perėjimo sezonas Žuvinte būtų vienas sėkmingesnių. Ežero atokesnėse vietose, kur sparnuočiams susirgti tikimybė buvo menkesnė, su jaunikliais plūduriuoja ir ausuotieji kragai, ir rudagalvės, didžiosios antys, jauniklius vedžiojasi gulbės giesmininkės ir nebylės gulbės.
Lizduose, sukrautuose švendrinių kinių pakraščiuose, tuoj risis juodųjų žuvėdrų jaunikliai. Beveik visur ežere gausiai aptiksi pilkųjų žąsų – išmetę plasnojamąsias plunksnas jos nepaskrenda, tačiau ne mažiau rūpestingai prižiūri savo gerokai paaugusius jauniklius.
Visas šias bei kitas, retesnes paukščių rūšis nuodugniai skaičiuoja direkcijos ekologai, stebi jų pasiskirstymą – tokios apskaitos yra Žuvinto biosferos rezervato monitoringo programos dalis.
Foninės Žuvinto vandens paukščių rūšys kasmet skaičiuojamos jau daugiau nei keturiasdešimt metų. Jos rodo ne tik natūralius populiacijų skaitlingumo svyravimus, bet ir iliustruoja direkcijos vykdomų gamtotvarkos darbų Žuvinto ežere sėkmingumą. Dar kiti metai parodys, kaip sėkmingai šiemet išgyveno Žuvinte perėję sparnuočiai.
