Filmuojamame lizde įsikūrusi 12 metų patelė vardu Laumė. Ji išsirito Latvijoje, bet jau 7–8 metus gyvena mūsų krašte. Patelė pažymėta GPS siųstuvu, kurio pagalba galima matyti, kur ji skrenda, kokiame aukštyje, kokiu greičiu ir kokiais atstumais nuo lizdo. Žuvininkai perėti pradeda balandį ir peri kiek ilgiau nei mėnesį.
Šiuo metu žuvininkų pora aktyviai maitina jauniklius šviežia žuvimi, kurios pasigauna netoliese esančiame ežere. Dažniausiai tą daro patinėlis. Jaunikliams jau užaugo pirmosios plunksnos, tačiau skraidyti jie dar nemoka. Lizdą jaunikliai paliks tik rugpjūtį, todėl pamatyti mažylius laiko dar tikrai yra.
Žuvininkus užpuolė vištvanagis
Šį pavasarį ornitologai kartu su paukščiams neabejingais žmonėmis, atsižvelgdami į šios poros žuvininkų gyvenamąją vietą, miškų apsuptą aukštapelkę, šiai patelei išrinko lietuvių mitologinės miškų būtybės – Laumės – vardą.
Kaip parodė atlikti tyrimai, pernai ši žuvininkų pora išaugino tris jauniklius. Šiemet pavasarį žuvininkai taip pat išperėjo tris jauniklius, tačiau prieš kelias dienas – per Jonines – vieną iš ereliukų pasičiupo vištvanagis. Šis plėšrūnas lizdą atakavo ir kitą dieną, bet šįkart patelė spėjo mažylius apginti.
Kaip teigia ornitologai, būtina suprasti, kad gamtoje kiekvieną minutę vyksta kovos už išlikimą. Jose nėra nei gerųjų, nei blogųjų, o tik vikresni, stipresni ir gudresni. Šį kartą laimėjo vištvanagis, kuris, beje, kaip ir žuvininkas įrašytas į Raudonąją knygą, vadinasi, yra nykstantis ir saugotinas.
Išvysti šiuos paukščius – reta galimybė
Pasak šios gamtosauginės iniciatyvos autorių, tai išties išskirtinė galimybė, nes ilgą laiką šių plėšrūnų pasaulis buvo pažįstamas tik saujelei juos tyrinėjusių mokslininkų.
Kovo viduryje, kaip ir įprasta žuvininkų rūšiai, pirmasis lizde pasirodė patinėlis, o paskutiniąją mėnesio dieną iš Afrikos grįžo ir patelė. Šiame lizde žuvininkai peri jau septynerius metus, o šiais metais šį procesą tiesiogiai gali stebėti ir kiekvienas norintis.
Pasak ornitologo Mariaus Karlono, tiesioginę transliaciją inicijavusių „Ornitostogų“ įkūrėjo, kitose pasaulio šalyse paukščių lizdus mokslininkai stebi ir informaciją tyrimams renka jau ne vienerius metus, tačiau Lietuvoje tokia praktika vis dar reta, o visuomenei transliacijos prieinamos tik išskirtinėmis progomis.
„Iš arti stebėti reto paukščio gyvenimą, jo elgesį, bendravimą poroje, jauniklių auginimą yra neeilinė patirtis. Iki šiol tą matydavo tik ornitologai, besirūpinantys nykstančių paukščių apsauga. Džiaugiamės, kad šiemet langą ar, tiksliau būtų sakyti, ekraną į vieno iš gražiausių mūsų krašto plėšrūnų gyvenimą galime atverti ir platesnei auditorijai. Viskas dėl kilnaus tikslo – supažindinti žmones su reta rūšimi, atkreipti dėmesį į jai kylančias grėsmes ir taip apsaugoti populiaciją“, – teigia M. Karlonas.
Transliacijai ruoštasi pusę metų
Šiai transliacijai buvo ruoštasi pusę metų, o kameros ir kitų prietaisų tvirtinimas šalia žuvininkų lizdo truko visą dieną. Ornitologo teigimu, viso to nebūtų įvykę be socialiai atsakingų ir gamtai neabejingų partnerių.
Visą reikiamą technologiją finansavo ir sukonstravo transporto ir logistikos įmonė „Transtira“, kuri prie Lietuvos paukščių apsaugos prisideda ne pirmus metus. Pernai įmonė pasirūpino GPS siųstuvu, kuriuo ornitologai pažymėjo būtent šiame lizde perinčią patelę.
Paprastai pirmuosius kiaušinius šios rūšies paukščiai sudeda pirmoje balandžio pusėje, peri ilgiau nei mėnesį, o jauniklius augina ir jais rūpinasi iki pat rugpjūčio, kai prasideda rudeninė migracija. Žuvininkų poros nariai žiemoja atskirai, dažniausiai centrinėje arba pietų Afrikoje.
Ant patelės pritvirtinto siųstuvo duomenimis, šią žiemą ji praleido Nigerijos atogrąžų džiunglėse prie senvaginės kilmės ežero. Atgal į Lietuvą pajudėjo kovo pradžioje ir, kirtusi Sacharos dykumą, Viduržemio jūra ir pusę Europos, jau kovo pabaigoje buvo netoli Lietuvos sienos. Siųstuvo duomenimis, patelės migracija namo truko 21 dieną.
Tiesioginė transliacija iš erelių žuvininkų lizdo – gamtosauginis projektas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos ornitologų draugija (LOD), kuri šiuo metu su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi ir Gamtos tyrimų centru rengia knygą „Lietuvos fauna. Paukščiai“. Visa medžiaga apie žuvininkų veisimosi biologiją ir ekologijos ypatumus bus panaudota minėtame leidinyje ir mokslinėse publikacijose ateityje.
Tiesioginę transliaciją iš erelių žuvininkų lizdo galima stebėti www.ornitostogos.lt
