Geniniai paukščiai dažniausiai renkasi brandžius miškus, kuriuose daug negyvos ir jau trūnijančios medienos. Joje vystosi vabzdžių lervos, o tai yra pagrindinis geninių paukščių maistas.
Dėl intensyvaus ūkininkavimo miškuose mažėja tokių miškų plotų ir dėl to kai kurios jautresnės geninių paukščių rūšys nyksta, sakė Saulius Rumbutis, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas. Ornitologo teigimu, geniniai paukščiai – svarbi ekosistemos dalis. Jų iškaltuose uoksuose apsigyvena kiti paukščiai (smulkūs žvirbliniai paukščiai, žvirblinės pelėdos, lututės) ir žinduoliai (šikšnosparniai, voverės, miegapelės).
Prof. Dr. Gediminas Brazaitis iš Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra įsteigta nemažai „Natura 2000“ teritorijų Europos Sąjungos rūšims saugoti.
Šiose teritorijose yra taikomos specialios apsaugos priemonės, tokios kaip negyvos medienos gausinimas ir išsaugojimas, reikiamos medynų struktūros palaikymo priemonės.
Profesoriaus teigimu, geninių paukščių apsaugai yra svarbūs vientisi senų medynų plotai, nes geniai yra sėslios rūšys. Anot mokslininko, dažniausiai naudojama plynųjų kirtimų sistema suskaido medynus į atskirus fragmentus ir šie gali tapti netinkamais gyventi geniniams paukščiams dėl pernelyg mažo ploto ar izoliacijos.
Saulius Rumbutis pabrėžė, kad geniai yra ekologijai svarbūs paukščiai. Jie prisideda prie miško ekosistemų struktūros ir įvairovės, kontroliuoja vabzdžių populiacijas, gerina miškų sveikatą, padeda skleisti sėklas ir yra buveinių kokybės rodikliai. Siekiant išlaikyti ekologinę pusiausvyrą ir miškų ekosistemų atsparumą, labai svarbu saugoti genių populiacijas ir jų buveines.
„Kai mes kalbame apie „Natura 2000“ teritorijas, mes kalbame apie buveines“, – akcentavo jis. „Išsaugoti rūšį nesaugant jo buveinės yra neįmanoma“.
Projekto „Naturalit“, kurį įgyvendina Aplinkos projektų valdymo agentūra, informacija
