„Nepaprastai džiaugiamės, kad šis plaustas – dirbtinė sala labai sėkmingai gyvena savo gyvenimą. Žuvėdros čia įsikūrė jau pirmais plausto įrengimo metais ir nuo tol čia kasmet grįžta. Šiemet čia suskaičiavome įsikūrus 10 šių sparnuočių porų.
Jau matėme ir keletą padėtų kiaušinių. Po poros savaičių jau turėtų pasirodyti ir plunksnuotieji mažyliai.“ – apie retus plunksnuotus Trakų gyventojus pasakoja Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba.
Gamtininko teigimu, tokios salos tampa patikimais namais nykstantiems paukščiams, kai natūralių buveinių labai mažėja. Upinės žuvėdros peri tik upių ar ežerų salose, kurios neapaugusios augalais.
Tokių vietovių labai trūksta – neprižiūrimos jos užželia krūmais. Be to, dėl vandens lygio svyravimų jose yra didelė lizdų paskandinimo rizika. Dirbtinės salos – viena iš priemonių sukurti naujus saugius namus šiems paukščiams. Ji pradėta vis plačiau taikyti įvairiose šalyse
„Dirbtinėje saloje sąlygos yra stabilios, jos nekinta. Plausto neužlies vanduo, maža ir plėšrūnų užklydimo tikimybė. Čia beveik 100 procentų garantija, kad užaugs visi išperėti žuvėdriukai.“ – dirbtinės salos privalumus vadina G. Riauba.
Viena tokia sala kasmet žuvėdrų populiaciją papildo mažiausiai 30 paukščių. Iš viso šiuo metu Lietuvoje šių paukščių populiacija yra 1500-2000 porų. Vos prieš porą metų ji buvo apie 500 porų. Situacija ženkliai pagerėjo gamtininkams pradėjus įrenginėti dirbtines salas ir ėmusis kitų gamtosaugos priemonių.
Plaustas įrengtas su verslo pagalba, prie jo palaikymo prisidėjo visuomenė. Šiemet vos per porą dienų buvo surinkta reikalinga suma plausto remontui. Gamtininkai kviečia ir toliau remti žuvėdrų apsaugą prisidedant norima suma arba įsigyjant vardinę žuvėdrų rėmėjo plytelę. Dosnesniems rėmėjams siūloma įsivaikinti savo žuvėdrų salą.
