„Mūsų mylimame mieste šiandien barbariškai nupjautas šimtametis, sveikas, žaliuojantis ąžuolas. Tai ne pirmas toks nekilnojamojo vystytojų spjūvis į veidą vilniečiams – vagystė iš mūsų ir mūsų vaikų. Kviečiu teisėsaugą principingai vertinti šį atvejį. Iki šiol siekiau, ir toliau sieksiu, griežtesnio teisinio nusikaltimų gamtai vertinimo. Nebūkime abejingi – priešinkimės sąžinę praradusiems niekdariams!“, – pranešė G.Nausėda.
V.Benkunskas taip pat negailėjo kritikos NT statytojams.
„Pikta ir apgailėtina, kad Vilniaus centre NT projekto vystytojai (UAB „Rinktinės NT“) šiandien lyg niekur nieko nukirto šimtametį ąžuolą. Jokių leidimų tam jie neturėjo, todėl tai ne kas kita, kaip paprasčiausias vandalizmas ir nusikaltimas prieš vilniečius. Panašu, kad savo išpuoliu prieš gamtą ir istorinį miesto paveldą NT vystytojai bando pademonstruoti, kad jie yra aukščiau įstatymo ir miestiečių gerovės“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Benkunskas.
Meras pridūrė, kad ketina kreiptis į teisėsaugą.
„Galiu užtikrinti, kad nebaudžiamumo ir savivaliavimo laikai sostinėje baigėsi – laukiniai 90-ieji į NT projektų vystymą Vilniaus mieste tikrai nesugrįš. Sostinė turi pakankamai priemonių tokiems veikėjams pažaboti. Viena jų – statybos leidimų stabdymas manantiems, kad taisyklės ir įstatymai jiems negalioja.
Deja, baudos už tokius veiksmus šiuo metu yra juokingai mažos. Tuo savivaliaujantys NT vystytojai ir piktnaudžiauja. Savivaldybė Aplinkos ministerijai jau siūlė teisės aktų pakeitimus, kurie iš esmės sugriežtintų teisinę ir finansinę NT projektų vystytojų atsakomybę už tokius ir panašius savavališkus veiksmus. Belsimės dar kartą. O jei nepadės – ir dar, nes taip būti tiesiog negali“, – teigė V. Benkunskas.
Situaciją pakomentavo ir darbus atliekanti įmonė. Portalas lrytas.lt pateikia neredaguotą įmonės atstovų laišką.
Sklypą Ceikinių gatvėje UAB „Rinktinės NT“ įsigijo dar 2016 m. su galiojančiu detaliuoju planu. Teritorijoje numatomas multifunkcinis NT projektas su šimtais darbo vietų ir patraukliomis atviromis erdvėmis miesto gyventojams ir svečiams.
Sklypas yra vienu metru žemiau nei gatvės lygis. Dėl pasikartojančio žemės sklypo apsėmimo liūčių metu šiuo metu vykdomi sklype esančių lietaus nuotekų inžinerinių tinklų remonto darbai. Lietaus nuotekų tinklas įsigijus sklypą dar buvo funkcionuojantis, tačiau pastarųjų metų aplinkinių gatvių remonto darbai lėmė problemas, dėl kurių sklype esanti aikštelė tapo nuolat apsemiama.
Dėl šios priežasties bendrovė priėmė sprendimą suremontuoti lietaus nuotekų tinklą. Remiantis galiojančiais teisės aktais, medžiai, augantys ant inžinerinių tinklų ir jų apsaugos zonoje nėra saugomi, todėl jų kirtimui jokių leidimų nereikia.
Atsižvelgiant į tai, lietaus nuotekų tinklo remonto projekto ribose buvo suplanuota pašalinti du medžius, kurie trukdė remonto darbams ir kurie nėra saugomi. Kitaip nei teigia savivaldybė, aptariamas medis, arboristų vertinimu, yra nebrandus, jo amžius nesiekia šimto metų, o šaknų plotas patenka ant lietaus nuotekų tinklo ir daro jiems akivaizdžią žalą. Be to, šio medžio šalinimas yra numatytas galiojančiame sklypo detaliajame plane. Bendrovė saugo saugomus medžius ir jokių saugomų medžių nekirto.
Sklype yra šimtametis ąžuolas, kuris saugotinas pagal detalųjį planą, tad be jokios abejonės, jis išlieka. Taip pat, bendrovė savo iniciatyva išaugos prieš mokyklą augančią ilgaamžę liepą. Kompanija bendradarbiauja su savivaldybe ir bendruomenėmis būsimą teritoriją paverčiant žalia, kuo atviresne, visuomenei patrauklia vieta.
Apskritai dar prieš 3 metus įmonė kartu su architektų komanda pasiūlė idėją išsaugoti šį medį. Tačiau skirtingi kvalifikuotų arboristų tyrimai vėliau parodė, kad nėra garantijų, kad medis išgyvens postatybiniame etape.
Tokį vertinimą išsakė net pačios savivaldybės užsakyti arboristai. Todėl, deja, teko pripažinti, kad ne visos architektūrinės idėjos yra net prie geriausių norų praktikoje įgyvendinamos urbanistinėse teritorijose. Pabrėžiame, kad siūlėme tokį sprendimą kaip šio medžio perkėlimas ir tinkamesnio medžio pasodinimas jo vietoje postatybiniame etape. Medį būtų parinkę arboristai ir pritaikę jį konkrečiai vietai. Tačiau tokie siūlymai savivaldybės buvo atmesti.
Buvo siūlomi ir kiti sprendimai, tačiau dėl iki šiol gerai nesuprantamų priežasčių, visus siūlymus savivaldybė atmetė ir neieškojo kompromisų. Nors galutiniai NT projekto sprendiniai dar kuriami, įmonė bet kuriuo atveju planuoja atsodinti augmeniją miesto teritorijai geriau pritaikytais želdiniais vadovaujantis galiojančiu detaliuoju planu.
Galiausiai, nors bendrovė viską daro pagal galiojančius teisės aktus, vis vien supranta žmogiškąjį ir emocinį tam tikrų veiksmų faktorių. Toliau bendradarbiausime su savivaldybe ir bendruomenėmis sprendžiant tolesnius želdynų klausimus.
Pabrėžtina, kad įmonė buvo ir tebėra atvira visoms racionalioms alternatyvoms ir kompromisams, o situaciją vertina ne vien iš teisinės ar verslo interesų, bet ir žmogiškosios pusės. Kompanijos tikslas nėra ir nebuvo atsisakyti augalų sklype.
Priešingai – buvo, yra ir bus dedamos maksimalios pastangos saugomus želdinius išsaugoti, o išvysčius teritoriją – ją praturtinti naujais, gausiais, urbanistinei teritorijai pritaikytais augalais. Bendrovė nuoširdžiai palaiko Vilniaus miesto savivaldybės pastarojo meto kryptį miesto erdvių humanizavimo, darnaus judumo, želdinių ir kitais gerbūviui aktualiais klausimais.
