Į naujienų portalą JP kreipėsi pasipiktinęs panevėžietis, kuris teigė, kad jam jau įgriso metai iš metų besikartojanti problema su varniniais paukščiais Kultūros ir poilsio parke.
Panevėžietis teigė, jog, net esant šiltam orui, neįmanoma prasidaryti buto langų, nes tik girdisi varnų karksėjimas. Tuo tarpu Panevėžio miesto savivaldybės valdininkai į šias panevėžiečių problemas gali tik skėsčioti rankomis, mat negali imtis jokių papildomų veiksmų.
„Patikėkite, gyventi Parko gatvėje, šalia Kultūros ir poilsio parko jau dabar nebeįmanoma. Pavasaris, parskrido paukščiai. Varnos ir vėl pradėjo sukti lizdus medžiuose.
Kiekvienais metais vis ta pati problema. Neįmanoma net prasiverti buto langų, nes girdime tik karksėjimą. Ir tai prasideda 4–5 valandą ryte. Neįsivaizduoju, nejaugi neįmanoma kovoti su šiais paukščiais. Nejaugi mūsų valdžia tokia bejėgė“, – rašė panevėžietis Kazimieras.
Savivaldybė negali imtis veiksmų
Daugiau nei dvidešimtmetį panevėžiečiai, kovojantys su varniniais miesto paukščiais, nebežino, ko griebtis. Buvo išbandyta pačių įvairių būdų, bandant spręsti iškilusią problemą. Kultūros ir poilsio parke miesto gyventojai kabino ir balionus, ir petardas laidė, ir su megafonu aplink medžius vaikščiodami įvairius paukščių garsus leido, tačiau niekas nepadėjo.
Tuo tarpu, pasak Panevėžio miesto ekologės Rūtos Taučikienės, nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d. vyksta perėjimo laikotarpis, kurio metu negalima trikdyti paukščių gyvenimo.
„Kasmet Panevėžio miesto savivaldybės Infrastruktūros skyrius bando daryti tai, kas jiems yra leidžiama. Nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d. vyksta intensyvus kovarų, varnų perėjimo laikotarpis, kurio trikdyti mums neleidžia Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijos tvarkos aprašas.
Viską, ką galėsime padaryti – tik nuo liepos 1 dienos pašalinti lizdus iš jų nuolatinių įsikūrimo vietų. Praėjusiais metais tokių lizdų pašalinome daugiau nei 200“, – kalbėjo Panevėžio miesto savivaldybės Infrastuktūros skyriaus ekologė R. Taučikienė.
Apsigyvena ten, kur daugybė maisto
Dažnai ne tik paukščiai, bet ir kiti laukiniai gyvūnai ieško maisto atliekų įvairiausiose miesto vietose. O ten, kur jo daugiausiai – ir apsigyvena.
Anot Panevėžio miesto savivaldybės ekologės R. Taučikienės, pagrindinis varnų ir kovarų gyvenimo šaltinis – konteineriai, į kuriuos žmonės meta maisto produktus ir jų sandariai neuždaro.
„Kol patys nesutvarkysime buitinės kultūros savo mieste, kiemuose, atskirose miesto kvartaluose ar atliekų dėžėse, tol teks susigyventi su miesto okupantais. Pagrindinis varninių paukščių pragyvenimo šaltinis – konteineriai, nesandariai uždarytos šiukšliadėžės. Tarp jų jie randa maisto atliekų, išnaršydami šiukšliadėžes ir palikdami netvarką miesto teritorijoje“, – teigė ekologė R. Taučikienė.
Daug varninių paukščių mieste – aplinkos rodiklis
Varniniai paukščiai kasmet savo lizdus suka pačiose įvairiausiose miesto vietose, kuriose teikiamos geriausios gyvenimo sąlygos išgyventi ir perėti jauniklius.
Anot gamtininko Selemono Paltanavičiaus, varniniai paukščiai miestuose yra mūsų aplinkos rodiklis, kaip šiuo metu gyvename ir, kaip tinkamai suteikiame jiems patogias gyvenimo sąlygas.
„Varniniai paukščiai yra miesto paukščiai, kurie neapsigyvena miškuose ar užkampiuose. Jiems yra svarbu, kad šalia būtų pastovus maisto šaltinis, kuriuo galėtų misti ir tinkamai prie jo sukti lizdus. Kiekvienas gyventojas privalo suteikti, kuo prastesnes sąlygas perėti ir apsigyventi vietovėje.
Iki kovo 1 dienos reikia pašalinti nuolatinius lizdus, kurie jau yra susukti, kad varnos ir kovarai rinktųsi atokesnę vietą perėjimui. Telieka laukti. Viskas priklauso nuo gyventojų noro ir užsispyrimo. Paukščių naikinti negalime, bet mes galime padaryti taip, kad jie perėtų mums patogiose vietose“, – aiškino S. Paltanavičius.
