Remiantis mokslininkų rekomendacijomis, Vilniaus teritorijoje šalia upės iš viso iškelti 22 inkilai – visas reikalingas kiekis užtikrinti saugų šios rūšies paukščių jauniklių perėjimą nepažeidžiant vietos ekosistemos. Jie buvo gaminami pagal tokius matmenis, kurie atitinka klykuolių perėjimo sąlygas – dideli, į kurių vidų priberta drožlių, kad paukščiams būtų šilčiau ir minkščiau.
„Tęsdami savo pažadą kurti darnų miestą, toliau įgyvendiname mūsų inicijuoto Vilnios tyrimo ataskaitos rekomendacijas. Viena iš jų buvo kurti geresnes ir saugesnes sąlygas perėti čia gyvenantiems paukščiams. Į procesą įtraukėme ir jaunuosius gamtos mylėtojus, nes tik suprasdami apie kaimynystėje slypinčius gamtos lobius, būsime pasirengę juos apsaugoti ir vertinti tiek dabar, tiek ateityje“, – komentuoja „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.
Anot ornitologo-aukštalipio Dariaus Musteikio, vandens paukščiai peri beveik prie visų Lietuvos upių. Nors paprastai jie renkasi atokesnes, ramesnes vietas perėjimui, klykuolės nevengia perėjimo arčiau žmogaus.
„Inkilus būtina kelti, nes tokie paukščiai kaip klykuolės peri medžių drevėse, o tokių natūralių buveinių žmogaus paveiktoje aplinkoje itin trūksta. Kita problema – ši paukščių rūšis peri ir miestų parkuose, kuriuose dažniausiai nebūna jokio vandens telkinio, klykuolių jaunikliams tai tampa problema. Siekiant užtikrinti paukščių saugumą, inkilai keliami prie upės, kur užtikrinamas saugus perėjimas ir jauniklių augimas“, – teigia Darius Musteikis.
Pasak jo, prie Vilnios upės vyrauja nemažai vandens paukščių rūšių, bet klykuolės gali perėti tik inkiluose: „Kitos vandens paukščių rūšys, kaip didžioji ar rudgalvė antis, mažieji kragai ir kitos rūšys, suka lizdus ant žemės ir ten veda jauniklius. Klykuolės yra nardantys paukščiai, panėrusios dugne ieško maisto, minta bestuburiais gyvūnais, moliuskais, žuvimi. Šio maisto Vilnios upėje yra gausu, tad pragyventi upėje ir šalia jos yra ganėtinai paprasta.“
Šis inkilų kėlimas – 2021 metais atlikto Vilnios upės būklės tyrimo tąsa. „Darnu Group“ įsteigto fondo kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija inicijuotas tyrimas atkleidė, jog šios upės ekosistema pilna retų augalų, žuvų ir paukščių. Mokslininkai nustatė, kad Vilnios upėje ir jos priekrantėse gyvena per 30 Lietuvos Raudonosios knygos ir ES direktyvų saugomų ekosistemos gyventojų. Pagal hidrocheminius tyrimus buvo nagrinėta ir vandens kokybė, Vilnios upėje buvo nustatyti tik nedideli fosforo ir azoto junginių kiekiai, nebuvo aptikta reikšmingų naftos produktų pėdsakų.
Fondo iniciatyva sostinės teritorijoje buvo atlikti ir šios upės valymo darbai. Jų metu per trejus metus buvo surinkta 10 tonų šiukšlių. Vilnios dugne rastos automobilių ir traktorių padangos, tvoros segmentai, pirkinių vežimėliai, statybinės atliekos ir kitos šiukšlės.
Artimiausiu metu „Darnu Group“ iniciatyva bus analogiškai ištirta ir pro Vilniaus miestą tekanti 24 km. Neries atkarpa. Atsižvelgiant į tyrimo išvadas ir mokslininkų rekomendacijas bus imtasi darbų, kurie gerins upės ekosistemos būklę.
