Šventinis laikotarpis – svarbus pavasario momentas, kai paukščiai deda kiaušinius, peri jauniklius.
Todėl Lietuvos zoologijos sodo velykinė edukacija „Kas padėjo kiaušinį?“ sulaukia nemenko vaikų ir suaugusiųjų susidomėjimo.
Edukacijos metu dalyviai supažindinami ir su kitais gyvūnais, kurie deda kiaušinius: ropliais, varliagyviais, vabzdžiais, žuvimis, moliuskais. Kiaušiniai skiriasi forma, lukšto spalva. Tad lengva apsigauti, kurio gyvūno kiaušinis. O jų palyginimas neretai daugelį žmonių stebina.
Nors zoologijos sodas Kaune rekonstruojamas ir lankytojus žada priimti tik šių metų pabaigoje, darbuotojai dėl velykinės edukacijos vyksta į mokyklas, vaikų darželius ar senelių namus.
„Šiuo metu gamtoje kaip tik vyksta žalčių vestuvės. Apuokams jau antra dėtis ir jie peri.
Žąsys, povai deda kiaušinius vėliau, kai juos išleidžiame į lauką“, – patikino vyresnioji edukacinių programų koordinatorė Violeta Lazarevičienė.
Praėjusį lapkritį zoologijos sode kiaušinius šildė pelikanai, vienas jauniklis jau išsirito. O Velykų laikotarpiu laukiama didžiųjų apuokų jauniklių, vėliau kiaušinius dės povai, patarškos. Iš Afrikos kilusios patarškos, vištinių paukščių atstovės, sėkmingai auginamos ir lietuviškame kaime.
Jeigu norite laimėti tvirčiausio margučio ridenimo varžybas per Velykas, patartina šį žaidimą žaisti su patarškos kiaušiniais, nes jų lukštas labai kietas.
– Ar pavasarį gyvūnų padėti kiaušiniai gali būti valgomi? – paklausiau V.Lazarevičienės.
– Dauguma būtų valgomi, skirtųsi skonis. Aišku, plėšrūno paukščio ar roplio kiaušinius žmogui valgyti nepriimtina. Tačiau plėšrūs gyvūnai neatsisako suryti kiaušinių ir nepaiso, kokie jie ir kieno.
– Kurių gyvūnų kiaušiniai net neprimena įprastų? Ar iš visų per Velykas išsirita gyvybė?
– Gyvalazdžių (vabzdžių) kiaušiniai labai primena augalo sėklas, afrikinės sraigės – baltus perliukus. Tai nėra Velykų laikotarpio puošmena, labiau pažintis su pavasario gamtos įvairove.
Paukščiai iš zoologijos sodo dėl rekonstrukcijos nebuvo iškelti. Surenkame kiaušinius ir edukacijos dalyviams skleidžiame žinią, kodėl jie skirtingų spalvų, formų, pasakojame apie prisitaikymą, rūšies išsaugojimą.
Šiek tiek reguliuojame perėjimą, bet suvaldyti banguotųjų papūgėlių ar zebrinių amadinų dauginimąsi sudėtinga. Šie paukščiai krauna lizdus radę šiltesnę vietą – tarp radiatorių. Kai kurie tropiniai paukščiai peri ne sezono metu, nebent zoologai reguliuoja apšvietimą, temperatūrą, įkelia lizdus.
Kiti deda kiaušinius sezoniškai, bet jie gali būti neapvaisinti, tad nauja gyvybė neišsiris.
– Ar tiesa, kad jei paukštis didelis, tai ir kiaušinis bus nemenkas?
– Man įdomiausias baltojo gandro kiaušinis. Atrodytų, turėtų būti didesnis palyginus su paukščiu. Jeigu šalia sudėtume gandro ir kalakuto kiaušinius, matytume, kad gandro ne ką didesnis už kalakuto. Bet juk gandras didesnis už naminį paukštį.
– Kuo išskirtiniai roplių kiaušiniai?
– Balinio vėžlio kiaušiniai būna užkasami į smėlį ir jų lengvai nepamatysime. Išvystume nebent išsiritančius vėžliukus, lendančius iš po žemių.
Roplio kiaušinio lukštas tarsi oda. Kai išsirita jaunikliai, kiaušiniai subliūkšta. Per Velykas tokį kiaušinį būtų sunku paridenti.
Kiaušinio dydis priklauso nuo roplio dydžio. Šiaurės Amerikos kukurūzinio žalčio kiaušiniai taip pat subliūškę, sulipę. Į juos labai panašūs lietuviško žalčio kiaušiniai, kuriuos mačiau net savo sode. Jie buvo tušti, subliūškę.
Už šiuos žalčius didesnio taivaninio smailiauodegio žalčio, siekiančio apie trijų metrų ilgį, kiaušiniai stambesni.
Paukščių ir roplių kiaušiniai skiriasi forma, lukštu. Bet kai kurių rūšių vėžlių ar krokodilų kiaušiniai būna tvirtu lukštu.
Nors daugelio roplių kiaušiniai, išsiritus jaunikliams, subliūkšta, edukacijoms atkuriame jų formą: išplauname, išvalome, pripilame smėlio, išdžioviname. Todėl lankytojams rodome išlaikytos formos kiaušinius.
Netgi vienos edukacijos metu vaikai Velykoms atkūrė žalčių kiaušinius ir juos nuspalvino guašu. O dažniausiai gamta pati nudažo kiaušinius.
– Kokius kiaušinius išmargina pati gamta?
– Kai kurių paukščių kiaušinių Velykoms neverta dažyti, nes jie ir taip margi, tarkim, putpelių.
Kalakutas kiaušinį padeda ant žemės, jo lukštas taškuotas. Tad nelengva pastebėti, jei jis padėtas pievoje ar ant žemės.
Velykoms galime rinktis ančių, žąsų, putpelių ar kalakutų kiaušinius.
Tačiau žąsų kiaušiniai įprastai būna balti, gali būti rausvi, dramblio kaulo spalvos.
Gamta nulemia kiaušinio formą, kad jis neišriedėtų iš lizdo, ir spalvą, kad užsimaskuotų nuo priešų.
