Devintojo dešimtmečio pabaigoje narkobaronas iš Afrikos į Kolumbiją atsivežė vos 4 hipopotamus, tačiau po jo mirties 1993 m. gyvūnai buvo palikti laisvai klajoti teritorijoje, o aplinkosaugos institucijos galiausiai tapo bejėgės bandydamos pažaboti augantį šių gyvūnų skaičių.
Valdžios institucijos teigia, kad beveik pusę hipopotamų planuoja sugauti ir išvežti artimiausiais mėnesiais. 10 jų bus nugabenti į Ostoko draustinį Meksikos šiaurėje, o 60 – į kol kas neįvardytą įstaigą Indijoje.
„Visa operacija turėtų kainuoti apie 3,5 mln. dolerių“, – sakė Ostoko draustinio vadovas Ernesto Zazueta.
Gyvūnus planuojama masalu privilioti į aptvarus, kuriuose jie bus laikomi uždaryti, o po to perkelti į specialias dėžes.
Nuo tada, kai hipopotamai pabėgo po P.Escobaro mirties, vyriausybei nei kartą įvairiais bandymais taip ir nepavyko sutramdyti sparčiai augančios šių gyvūnų populiacijos, kurie Magdalenos upės baseiną jau laiko savo namais.
2009 m. valdžia bandė išnaikinti gyvūnus, bet nustojo tai daryti po to, kai paviešinta žiauri šių įvykių nuotrauka sukėlė nacionalinį pasipiktinimą. Vis dar vykdoma ir sterilizacijos programa, tačiau hipopotamai dauginasi greičiau, nei vietos ekspertai spėja juos surasti, sugauti ir iškastruoti.
Iš pirmųjų keturių hipopotamų, pabėgusių iš Eskobaro sodybos, šiandien jų yra apie 130. Kadangi nėra natūralių plėšrūnų, medžiojančių hipopotamus, jų populiacija ir toliau didės. Viename tyrime apskaičiuota, kad iki 2034 m. hipopotamų bus 1 400.
Tyrėjai įspėjo, kad hipopotamai kenkia Magdalenos – didžiausios upės vienoje iš biologiškai įvairiausių pasaulio šalių – ekosistemai. Kiekvienas hipopotamas per naktį suėda apie 40 kg žolės, o tai reiškia, kad vien jų ekskrementai nuodija vandenį, žudo žuvis ir kelia pavojų turtingai upės biologinei įvairovei.
Be to, hipopotamai baugina vietinius gyventojus, o pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko hipopotamų išpuolių.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
