Šie paukščiai, grįždami iš žiemaviečių, užliejamose pievose apsistoja laikinai. Tačiau klegėjimas rodo, kad sparnuočiai aiškinasi santykius ir konkuruoja dėl teritorijos.
Iš Vakarų Europos grįžtančios gulbės ir žąsys pamario pievose ilsisi ir kaupia jėgas tolimesnei kelionei iki Arkties vandenyno. Nemuno deltoje paukščiai gali būti stebimi iki gegužės mėnesio, vėliau patraukia į perėjimo vietas už maždaug trijų tūkstančių kilometrų.
Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, į Raudonąją knygą įrašytų gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) ekspansija nuolat auga. Daugiausiai jų peri vakarinėje šalies dalyje. Rūšis tebegausėja, o tuoktuvių metu labai praturtina Nemuno deltos apsemtų pievų akustinį foną.
Nors perinčių gulbių giesmininkių Lietuvoje daugėja, vis tik joms išlieka nykimo grėsmė dėl nedidelio kiekio potencialių veisimosi buveinių.
