„Žmonės kalba, kad, jei vieversiai grįžta prieš Vieversio dieną, tai pavasaris bus vėlyvas ir šaltas. Šiemet aš vieversį pajūryje girdėjau jau vasario 18 – ąją“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Vieversiai žiemoja Centrinėje Europoje. Skrenda apie 50–60 kilometrų per valandą greičiu, o per dieną gali ir 800 kilometrų įveikti. Vieversių pasaulyje yra apie 80 rūšių, Lietuvoje sutinkamos 7.
Dažniau galime pamatyti dvi vieversinių šeimai priklausančias rūšis – lygutę ir dirvinį vieversį. Didysis trumpapirštis, pilkasis trumpapirštis, kuoduotasis, paprastasis stepinis ir raguotasis vieversiai daug retesni.
Vieversiai nėra labai išvaizdūs: jie šiek tiek didesni už žvirblį, kūno viršutinė pusė pilkai rusva, galva ir nugara išmarginta tamsiomis išilginėmis dėmelėmis. Kūno apačia balsva, pagurklyje ir kūno šonuose yra juodi taškeliai. Sveria 38–44 gramų.
Šie paukščiai gyvena pievose, dirvonuose, dykvietėse bei dirbamuosiuose plotuose, mėgsta keliukus ir pakeles. Lizdą suka balandžio pabaigoje, iš sausų žolių stiebelių, šaknelių ar smulkių lapelių gilioje duobutėje ir gerai paslepia po žolių kuokšteliu. Deda 3–6 pilkai žalsvus su nedidelėmis tamsesnėmis dėmelėmis kiaušinius ir išveda dvi vadas.
Minta vabzdžiais, miglinių augalų sėklomis, o rudenį ir ankstyvą pavasarį lesa augalų sėklas, šviežius lapus, daigų viršūnėles. Jų čirenimas girdimas nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio. Tai vieni anksčiausiai vos švintant pradedančių giedoti paukščių.
Europoje vieversių populiacija sparčiai mažėja, kai kuriose šalyse per kelis pastaruosius dešimtmečius jų išnyko beveik 90 proc. Svarbiausios priežastys – nyksta perėjimui tinkamos buveinės, įtakos turi ir intensyvus ūkininkavimas, pesticidų naudojimas. Lietuvoje nors tai dar dažnai sutinkamas paukštis, bet taip pat stebimas jų populiacijos sumažėjimas.
Jeigu dar nepavyko išgirsti gyvo vieversio koncerto, čia galite paklausyti jo balso įrašo.
