Kita dalis išleistų žuvų – saugomos ir retos rūšys: aštriašnipiai eršketai, ūsoriai, skersnukiai ir ežeriniai sykai. Po ilgos pertraukos žuvivaisos specialistams sėkmingai pavyko išveisti ir į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius įvėžinti 2 tūkst. vnt. ant išnykimo ribos atsidūrusių plačiažnyplių vėžių.
Žuvivaisą valstybiniuose vandens telkiniuose organizuoja Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Žuvys dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos įstaigos Žuvivaisos departamento skyriuose: Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje (Šilutės r.), Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus r.) ir Laukystoje (Kaišiadorių r.), Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Trakų Vokėje (Vilniaus m.) bei Meškerinėje (Švenčionių r.).
Žuvivaisos darbus, remiantis Žuvų ir vėžių valstybinių vandens telkinių įveisimo ir Žuvų ir vėžių gaudymo žuvivaisai planais, organizuoja ir koordinuoja įstaigos Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai.
Planus kasmet pagal mokslininkų teikiamas rekomendacijas sudaro ir, suderinusi su Aplinkos ministerija, tvirtina Žemės ūkio ministerija. Vadovaujantis patvirtintais planais, kiekvienais metais vidutiniškai įžuvinama 230–240 vandens telkinių, iš kurių 134–140 yra ežerai, 70 – upės, 30–33 – tvenkiniai.
2022 m. valstybiniai (neišnuomoti) vandens telkiniai gausiai įžuvinti šiomis įvairaus amžiaus žuvimis: lydekomis (2 639,63 tūkst. vnt.), starkiais (1561,00 tūkst. vnt.), vėgėlėmis (4 800 tūkst. vnt.), lašišomis (141 tūkst. vnt.), šlakiais (178,06 tūkst. vnt.), margaisiais upėtakiais (215 tūkst. vnt.), skersnukiais (30,78 tūkst. vnt.), ūsoriais (6 tūkst. vnt.), aštriašnipiais eršketais (31 tūkst. vnt.), unguriais (1 702 tūkst. vnt.), lynais (25,2 tūkst. vnt.), Vištyčio ežero sykais (436,5 tūkst. vnt.), seliavomis (1 000 tūkst. vnt.), šamais (81,5 tūkst. vnt.), auksiniais karosais (6,9 tūkst. vnt.), karpiais (26,8 tūkst. vnt.) ir pačiažnypliais vėžiais (2 tūkst. vnt.).
Dalies lydekų (130,6 tūkst. vnt.), baltųjų amūrų (0,9 tūkst. vnt.) ir margųjų plačiakakčių (0,95 tūkst. vnt.) įveisimas vykdytas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, kurias skyrė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstaiga nuo 2018 m. žuvų įveisimo plano vykdymui kasmet skiria po 300 tūkst. eurų. Kitų žuvų rūšių atkūrimą ir gausinimą Lietuvos vidaus vandenyse remia ES programos, didesnė dalis lėšų gaunama iš Lietuvos nacionalinių programų.
Žuvys veisiamos ir vandens telkiniai įžuvinami ne vien dėl žvejų mėgėjų poreikių tenkinimo, yra labai svarbi gamtosauginė funkcija, turinti neįkainojamą šių žuvų populiacijų atkuriamąją ir išliekamąją vertę, užtikrinant bioįvairovę. Nustatyta, kad dirbtinis žuvų veisimas yra vienas efektyviausių žuvų išteklių palaikymo, didinimo ir atkūrimo natūraliuose vandens telkiniuose būdų. Negausinant papildomai, kai kurios žuvų rūšys tiesiog išnyktų.
Dirbtinio veisimo dėka Lietuvos upėse atsistato lašišų, šlakių, margųjų upėtakių populiacijos. Taip pat pastebimas ungurių vandens telkiniuose pagausėjimas. Įgyvendinant projektą „Europinių ungurių išteklių atkūrimas Lietuvoje“, vykdomi reguliarūs šių žuvų įveisimo darbai. Tai užtikrina, kad itin vertingi unguriai šalies upėse ir ežeruose neišnyktų, o subrendę galėtų migruoti į nerštavietes.
Šiemet į valstybinius vandens telkinius planuojama išleisti apie 12 mln. vnt. įvairių rūšių žuvų.
