Kol kas, sako M.Žygutienė, žmonėms, laisvalaikį leidžiantiems gamtoje, apsaugų nuo erkių dar tikrai nereikia – vis dar yra sniego, o ir žmonės šaltuoju metų laiku rengiasi daugiau ir storesnių drabužių. Labiau reikėtų suklusti prasidėjus masiniam erkių prabudimui, kuris, specialistės teigimu, gali vykti ir už mėnesio.
„Temperatūrai pasiekus 4–6 laipsnius šilumos gali prasidėti masinis erkių pabudimas. Sušyla dirva, saulė pakaitina ir jos suaktyvėja. Tai dažniausiai nutinka maždaug kovo mėnesį, o kartais ir vasario pabaigoje. Būna ir taip, kad atšyla, atsiranda aktyvių erkių, bet grįžta šalnos. Aišku, jos prisitaiko, stengiasi išgyventi, todėl nekomfortiškoje aplinkoje jų aktyvumas sumažėja“, – aiškina specialistė.
Vis galima išgirsti ir sakančių, kad šiltos žiemos „neužmuša“ erkių, tačiau M.Žygutienė pabrėžia, kad erkėms šaltis iš ties pavojingas tik tuomet, kai sniego dar nėra.
„Turėtų būti tikrai žema temperatūra, kad įšalas sutvirtėtų ir tai veiktų žudančiai. Visgi pas mus Lietuvoje tokių žiemų jau seniai nebuvo. Įprastai užsninga ir tik tada šąla, o toks sniego apklotas veikia saugančiai. Ji sėkmingai miega ir peržiemoja po šilta sniego kupeta“, – sako M.Žygutienė.
Tačiau šiltos žiemos iš ties turi įtakos susirgimams, kadangi erkių aktyvumo sezonas būna ilgesnis. Pasak specialistės, šilta žiema dažnai prasideda vėliau, o pavasaris ateina anksčiau, todėl erkės ilgesnį laiką išlieka aktyvios.
Specialistė taip pat primena, kad erkių nereikia skirstyti ir į, kaip kartais vadinama, „šunines“, ir tas, kurios puola žmones.
„Erkės tikrai negali būti skirstomos į tas, kurios puola tik gyvūnus ar tik žmones. Erkės, perduodančios erkinį encefalitą ir laimo ligą, puola ir gyvūnus, ir žmones, ir paukščius. Puola visus šiltakraujus, tuo pačiu ir žmogų.
„Šuninėmis“ jos vadinamos turbūt dėl to, kad alkana erkė yra „gracinga“, o prisisiurbusi atrodo vos ne kaip uoga. Galbūt dėl to susidaro žmonėms įspūdis, kad tai – dvi skirtingos rūšys. Tai gali būti tos pačios rūšies erkė, tiesiog sočiai prisimaitinusi. Ji labai pakeičia išvaizdą ir dydį, bet šiaip tai yra tos pačios erkės“, – teigia M.Žygutienė.
Specialistė ramina, kad tikimybė, jog augintinis iš lauko parneš erkę, kuri įsisiurbs žmogui, yra nedidelė, tačiau naminiams gyvūnams jos tikrai gali įsisiurbti ir žiemą.
„Šiaip jau gyvūnas labiau kvepia erkei nei žmogus. Jei erkė tik turės galimybę, keliaudama į namus su augintiniu, ji įsisiurbs augintiniui. Yra, pavyzdžiui, haskiai, kurie turi labai gausią povilnę ir erkei tiesiog sunku patekti iki odos ar plotų, kurioje plaukai mažiau tankūs.
Jei toks šuo buvo išvežtas ar išvestas pasibėgioti, yra tikimybė, kad gali perlipti ant šeimininko, bet sakyti, kad augintiniai neša į namus erkes, negalėčiau. Maistinis prioritetas erkei visgi yra gyvūnas“, – sako M.Žygutienė.
