UAB „Nuaras“, teikianti gyvūnų surinkimo ir globos paslaugas, patvirtino radę ruonį, tačiau jų teigimu, žinduolio galvą nuo kūno atskyrė paukščiai.
„Tiesiog nuo vandens supuvus galva, kurią aplesė paukščiai, nieko ten dramatiško… visi juk sugedę būna nuo ilgo mirkimo vandenyje“, – rašoma „Nuaro“ pateiktame atsakyme.
Tačiau toks atsakymas Neringos neįtikina. „Ruonis buvo išmestas jūros po audringos nakties. Kadangi su šuniu kiekvieną rytą ir vakarą einu, tai laikas tikrai tikslus. Jis buvo toks, kaip foto, nukapota galva. Pragulėjus ruoniui 4 paras paplūdimy (kiek dar gulėjo negaliu pasakyti, nes išvykau), taip, jis buvo draskomas, šunų apkandžiotas, paukščių lesamas.
Man keista, kad kreipiausi į pajūrio regioninį parką, bet taip ir nebuvo sureaguota. Dėl vieno esu visiškai tikra (pati studijavau teisėje teismo ekspertizę) – tai vienareikšmiškai žmogaus rankų darbas“, – įsitikinusi Neringa.
Versijų yra ne viena
Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad viena iš versijų gali būti, kad ruonis buvo įsipainiojęs į žvejų tinklus, tačiau tikroji sužalotų ruonių mirties priežastis nežinoma, todėl manyti, kad žvejai specialiai naikina šiuos gyvūnus – neteisinga.
„Vienas iš variantų, kad ruonis buvo įsipainiojęs į tinklus, o išpainiojant buvo taip padaryta.
Kalbėti reikėtų apie faktus, o faktų neturime. Teoriškai viena iš versijų yra, kad išpainiojant iš tinklų ruoniai sužalojami, nes šiaip nėra tikslo tai daryti. Labai sunku suprasti, kam to reikėtų.
Kitas variantas – galbūt tinklai užsiveržė. Ruonių žūtis tinkluose kiek mažėja, nes ir tinklų mažėja – žvejai labiau pereina prie gaudyklių. Bent pajūrio regioniniame parke, ruonių lyg ir mažiau išmetama“, – sako ekologas.
Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas taip pat sako, kad norint pasakyti tikslią mirties priežastį reikalingi tyrimai.
„Tai turi būti dokumentaliai įvardyta. Kol nepadarytas skrodimas, negali sakyti, kad jį tikrai sužalojo žmogus“, – sako A.Grušas.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) teigimu, tyrimai dėl tokių atvejų sudėtingi ir negalima atmesti galimybės, kad ruonio galvą nugraužė laukiniai gyvūnai.
„Ruoniai vandenyje dažnai yra išbuvę ilgą laiką, apirę, kūno pakitimai gali būti padaryti ir ne dėl žmogaus kaltės, bet ir dėl kitų gyvūnų, tiek vandenyje, tiek išmesti į krantą.
Be to, dėl tokių sužalojimų, pvz. kaip nupjauta galva pasakyti be ekspertų išvados nebūtų įmanoma. Galvą gali apgraužti ir laukiniai gyvūnai (lapės, mangutai)“, – primena AAD.
Kasmet – po 60 negyvų ruonių
A.Grušo teigimu, praėjusiais metais Lietuvos pajūryje rasta apie 60 negyvų ruonių.
„Didžioji dalis jų krito ne natūralia mirtimi, bet tam, kad galėtume pasakyti tikslią priežastį, reikia atlikinėti skrodimus“, – priduria specialistas.
E.Paplauskis sako, kad yra nedidelė tikimybė, kad dalis sužalotų ruonių sužeidžiami ne Lietuvoje – ruonių medžioklė vis dar vyksta Švedijoje, Suomijoje, Estijoje.
„Atrodo, galėtum įtarti, kad žvejai, supykę dėl draskomų tinklų, nužudo gyvūną, nes jūroje nepastatysi policininko, kuris sektų kiekvieną žveją, bet manyti, kad žvejai tiesiog žudo, šaudo ar specialiai naikina ruonius kol kas nėra pagrindo.
Ruonių su šautinėmis žaizdomis tikrai pavieniai atvejai, o ne dauguma“, – aiškina E.Paplauskis.
Visgi A.Grušas sako, kad Estijoje, nors ruonių medžioklė ir leidžiama, toks užsiėmimas nėra labai paplitęs, o Švedijoje, kurioje limituota ruonių medžioklė vykdoma, ruoniai surenkami.
„Deja, praėjusiais metais ir mūsų vienas ruonis buvo nušautas Švedijoje. Jie tą pranešė, buvo atliktas ir skrodimas.
Be to, tai yra per didelis atstumas, kad jie būtų atplukdyti iki mūsų, o ir sumedžiotų gyvūnų juk švedai į jūrą nepaleidžia. Jie juos iš kart panaudoja moksliniams tikslams.
Jei pas mus atranda sušaudytus ruonius, matėsi ir su šratais, ir su kulkomis sušaudytų, tai čia yra brakonieravimas. Lavonai iš Švedijos mūsų nepasiekia, reiškia, gyvūnas krito mūsų vandenyse“, – aiškina A.Grušas.
Toks atvejis – nebe pirmas
Nuo kūno atskirta ruonio galva pajūryje rasta ir 2018-aisiais.
„Paskui radome ne tik galvą, bet ir kūną, kuris buvo irgi supjaustytas. Gal kažkas norėjo pasižiūrėti, kiek mėsos turi, ar valgomas. Sunku pasakyti, kas tam žmogui galvoje buvo“, – žiaurų atvejį prisimena A.Grušas.
Nors tą kartą buvo akivaizdu, kad galvą gyvūnui nupjovė žmogus, atsakingų ar nubaustų už tokį elgesį su gyvūnu nėra.
„Kalbant apie Jūsų minimą įvykį 2018 metais, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes veikoje nebuvo nustatyta nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje (Žiaurus elgesys su gyvūnais), sudėties.
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba gyvūnas buvo kankinamas. Iš 2018 metais surinktos medžiagos matyti, kad ruonio jauniklio galva buvo atskirta nuo kūno jam jau esant negyvam“, – pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra.
AAD pateiktame atsakyme taip pat teigiama, kad aplinkosaugininkai dėjo dideles pastangas rasti kaltininką, tačiau paieškos nebuvo sėkmingos.
Per pastaruosius 5 metus Klaipėdos apylinkės prokuratūros veiklos teritorijoje buvo pradėti 28 ikiteisminiai tyrimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir išnagrinėtos 55 medžiagos, kuriose atsisakyta pradėti tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 310 (Žiaurus elgesys su gyvūnais) straipsnį. Iš pradėtų 28 ikiteisminių tyrimų teismui buvo perduota 11 bylų, 6 tyrimai sustabdyti nenustačius kaltininkų, 11 tyrimų nutraukti nesant nusikalstamos veikos požymių.
AAD specialistai primena, kad pastebėję tokias situacijas nedelsdami kreiptumėtės bendruoju pagalbos telefonu 112.
Už tokį elgesį su gyvūnais asmuo gali būti baudžiamas pagal ANK 303 straipsnį Neteisėtas laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas ir disponavimas jais, o tai užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki šešių šimtų eurų.
Taip pat pagal 346 straipsnio 16 dalį Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kuris užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
Atsakomybę tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba gyvūnas buvo kankinamas, numato ir Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis. Už tai skiriama bausmė viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už šią nusikalstamą veiką atsako ir juridinis asmuo.
