Klaipėdos universiteto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas sako, kad visada reikia įvertinti gamtines sąlygas.
Jei paukščiai gali susirasti maisto, lesinti sparnuočių dar nereikėtų. Tačiau paspaudus šalčiams ir sumažėjus maisto kiekiui, reguliarus lesinimas gali padėti paukščiams išgyventi žiemą.
– Kokius paukščius žiemą galima sutikti mūsų pajūryje?
– Lietuvoje ne tik lieka žiemoti dalis paukščių, bet kai kurie čia atskrenda žiemoti lyg į šiltuosius kraštus. Jei vieni skrenda ten, kur šilta, kitiems šilumos nereikia – jiems reikia maisto. Pas mus žiemoja tokie paukščiai, kurie sugeba susirasti maisto.
Lietuvoje lieka dalis varninių paukščių – varnos, kovai, lieka sėslūs žvirbliniai paukščiai, kurie maitinasi augalų sėklomis. Taip pat lieka didelė dalis vandens paukščių, o nemažai vandens, ypač jūros paukščių atskrenda žiemoti į Lietuvą.
Žiemą jūroje galima matyti tūkstančius žiemojančių jūros paukščių – žiemoja įvairios ančių rūšys, rudakakliai narai ir kiti.
Tačiau, pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku matomi kormoranai dažniausiai išskrenda žiemoti kitur – išskrenda apie 90 proc. kormoranų.
Taip pat miestuose lieka žiemoti tie paukščiai, kurie gali būti randami neužšąlančiuose vandens telkiniuose, kitaip tariant, ten, kur gali rasti maisto. O antys, gulbės nebylės dar išmoksta maisto prasimanyti ir iš žmonių.
– Kur Klaipėdoje palyginti dažniau galima pamatyti žiemojančius paukščius?
– Viena tokių vietų yra Danės upė prie Jono kalnelio ir kalnelio užutėkis, taip pat – Malūno tvenkinys, Žardės tvenkiniai. Tai ilgiau neužšąlančios vietos, kuriose paukščiai laikosi ilgiau. O kartais tos vietos neužšąla dėl paukščių buvimo.
– Kuo žiemojantys paukščiai maitinasi?
– Žvirbliniai ar kiti smulkūs paukščiai, pavyzdžiui, strazdai, kikiliai, svirbeliai maitinasi augalų sėklomis. Taip pat lesa ant krūmų bei medžių likusias uogas ir vaisius – šermukšnius, šaltalankius, vynuoges, obuolius.
Kita grupė yra visaėdžiai paukščiai – kovai, varnos, kurie lesa viską, ką randa.
Vandens paukščius galima skirti į dvi grupes – vieni maitinasi vandens augalais, kiti maitinasi žuvimis ar kitais jūros bestuburiais, moliuskais. Šie paukščiai maistą susiranda nardydami.
– Užsiminėte, kad paukščiai sugeba maisto prasimanyti ir iš žmonių. Ar paukščius žiemą reikia lesinti?
– Turiu savo nuomonę, kad lesinimas kai kuriais atvejais nėra nieko blogo. Pavyzdžiui, kokie nors žvirbliai, geniai, strazdai, zylės, kurie randa lesalo lesyklėlėse, tikrai negauna tiek lesalo, kad taptų priklausomi nuo žmogaus. Tai labiau edukacija, kai vaikai mokomi apie paukščius, gamtą.
Lesinimas gali padėti paukščiams išgyventi žiemą, jei lesinimas yra nuolatinis, jei nenustojama to daryti ir paukščiai lesykloje lankosi reguliariai.
Bet nereikėtų paukščių lesinti tada, kai maisto natūraliai gamtoje dar yra pakankamai. Nereikėtų jų pratinti prie dirbtinai gaunamo maisto. Pavyzdžiui, kai vasarą antys be perstojo šeriamos batonu. Dalis ančių neišskrenda žiemoti ir lieka vietose, kur jos būna lesinamos.
– Koks lesalas tinkamas paukščiams žiemą?
– Tai priklauso nuo paukščių rūšies. Jei kalbame apie lesyklas prie lango ar kur nors sode, lesalui tinka įvairios sėklos, kurios turi daug gemalų. Tai gali būti saulėgrąžos, įvairios kitos smulkios sėklos ar kruopos – avižų dribsniai, baltos duonos trupiniai, papūgų lesalas.
Geniams ar lipučiams galima padėti net šiek tiek sviesto, nes jis turi daug kalorijų ir naudingas. Pavyzdžiui, net tie patys dribsniai duotų daugiau naudos, jei būtų apvelti ar pašlakstyti saulėgrąžų aliejumi. Toks maistas tada ilgiau nesušąla ir yra kaloringesnis.
Vandens paukščiams reikėtų kuo natūralesnio maisto – grūdų. Jei nėra grūdų, tinka ir kruopos, dribsniai, taip pat daržovės.
Daržoves reikėtų sutarkuoti, paberti į seklų vandenį ir paukščiai jas tikrai sules.
– Kada geriausia pradėti lesinti paukščius?
– Smulkiems paukščiams lesyklėlės gali kabėti ištisus metus. Praktikoje dažniausiai žmonės pradeda lesinti paukščius kai pašąla, nuo gruodžio pradžios. Vandens paukščiams lesalo pradedama nunešti po Kalėdų, kai ant vandens telkinių susidaro stora ledo danga. Iki to laiko paukščiai, kurie norėjo išskristi, jau išskrido, tad lieka žiemojantieji. Bet kol nėra ledo, nėra prasmės lesinti.
– Užšalus vandens telkiniams būna ir žmonių pranešimų apie įšalusius paukščius – gulbes ar antis. Kaip reikėtų elgtis pastebėjus ar įtariant, kad paukštis įkalintas lede?
– Tokie įšalimai būna labai retai. Dažniausiai tai nutinka, kai būna -18, -20 laipsnių šaltis. Iš vandens išlipęs šlapias paukštis atsitupia ar atsigula ant ledo ir nespėjusios nudžiūti plunksnos prišąla.
Toks paukštis matomas iš tolo. Jei paukštis tupi ant sniego, jis nebus prišalęs. Bet jei tupi ant pliko ledo ir aplink net matosi kruvini dryžiai, kai bandydamas atsistoti paukštis plaka sparnais, neabejotinai paukštis yra prišalęs.
Kai kuriais atvejais prišąla sergantys bei nusilpę paukščiai, bet masiškai to nebūna.
Nereikėtų bandyti patiems nukrapštyti prišalusio paukščio. Reikėtų skambinti į tarnybas arba bendruoju pagalbos telefonu – specialistai nukreips ten, kur reikia.
– Kokius paukščių stebėjimus ar tyrimus vykdote žiemos metu?
– Kiekvieną žiemą Lietuvos ornitologų draugija organizuoja vidurio žiemos žiemojančių vandens paukščių apskaitą, kuri vykdoma vieną savaitę visoje Lietuvoje. Dalyvaujame ir mes, Klaipėdos universiteto mokslininkai.
Tą savaitę skaičiuojami visi vandens paukščiai, kur jie tuo metu gali būti. Tikrinami neužšąlantys vandens telkiniai, taip pat ir jūra.
Toks tyrimas, kurio metu skaičiuojamas žiemojančių paukščių gausumas, jų populiacija, vyksta visoje Europoje sausio mėnesį.
Pagal tai vertinama, kokių paukščių mažėja ar daugėja, kokie pokyčiai, kaip keičiasi konkrečiose šalyse žiemojančios rūšys.
– Ar dėl besikeičiančio klimato yra pastebėta kokių nors paukščių rūšių kaitos tendencijų mūsų pajūryje?
– Šiek tiek keičiasi. Tarkime, matome, kad lieka žiemoti daugiau garnių.
Kai kurių rūšių paukščių, pavyzdžiui, jūrinių ančių, stipriai mažėja. Dabar jų populiacija yra vos 15–20 procentų to, kas buvo prieš 20–30 metų. Tam įtakos turi klimatas, antropogeninės veiklos, žvejyba, priegauda, plėšrūnai gamtoje. Susidėjus keliems faktoriams matomi ryškesni padariniai. Sausumoje pokyčiai ne tokie drastiški.
