Šios žuvys buvo sugautos gamtoje ir kelias savaites laikytos Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriuje, kur specialistai dirbtinai apvaisino jų ikrus.
Žuvininkystės tarnybos specialistai, atliekantys žuvų veisimą, šlakių ir lašišų reproduktorius atrenka iš įvairių Lietuvos upių, kad jų genetinis fondas būtų kuo turtingesnis. Lašišos ir šlakiai dirbtinai veisiami, tada paimti ikrai apie 2,5 mėnesio išbūna inkubatoriuje ir jau paaugusius 1,5 gramo jauniklius žuvininkystės tarnybos specialistai išleidžia į Lietuvos upes, o kita ši žuvų dalis paliekama auginti iki metinukų.
Baltijos jūros regione gyvenantys šlakiai ir lašišos neršia kelis kartus, todėl tikimasi, kad šių lašišų ir šlakių reproduktoriai išleisti atgal į laisvę nuplauks į Baltijos jūrą, o ten atgavę savo jėgas, kitą rudenį vėl grįš neršti į mūsų šalies upes.
„Natūralioje aplinkoje neršiančios lašišos susiduria su įvairiomis kliūtimis, pavyzdžiui, ikriukams pavojų kelia jais mintančios žuvys ir paukščiai. Taip pat daug įtakos turi ir klimatinės sąlygos“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Žydrė Majauskaitė.
Remiantis duomenimis, dirbtinis naršinimas, palyginti su natūraliu lašišų neršimu, yra efektyvesnis. Dirbtinai išnaršintų šių žuvų išgyvena 10 kartų daugiau.
Aplinkosaugininkai primena, kad šiuo metu galioja draudimas gaudyti lašišas ir šlakius. O už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį. Taikomos ir nuobaudos, siekiančios 550 eurų bei pažeidimo padarymo priemonių ir įrankių konfiskacija.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vertina augančią visuomenės pagalbą ir ragina apie žvejybos pažeidimus pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
