Kaip teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, stumbrų perkėlimas vykdomas pagal patvirtintą Stumbro apsaugos planą. Plane numatoma, kad Kėdainių rajono savivaldybėje esančios stumbrų laisvos bandos dalį turėtų sudaryti nuo 90 iki 100 stumbrų individų. Vertinant dabartinę situaciją, stumbrų skaičius Kėdainių rajone viršija numatytą skaičių maždaug du kartus.
Tikslai – sukurti geresnes sąlygas stumbrų populiacijai
Stumbrų perkėlimas iš Kėdainių rajono į Dzūkiją padės sudaryti sąlygas gyvūnams patekti į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurioms esant stumbrai geriau patenkins savo kaip miške gyvenančios rūšies biologinius poreikius. Šiuo metu stumbrų laisvosios bandos vidurio Lietuvoje gyvenamosios vietos, ypač Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, nėra tinkamos užtikrinant ilgalaikį rūšies gyvybingos populiacijos išlikimą dėl suboptimalių (netinkamų) buveinių.
„Perkėlimas vykdomas tam, kad būtų stabilizuotas bandų dydžio augimas ir sprendžiamas Kėdainių rajone vykstantis konfliktas dėl stumbrų buvimo netinkamoje buveinėje. Šiuo atveju stumbrai Kėdainių rajone tarsi įsprausti į trikampį – iš skirtingų pusių juos supa greitkelis Via Baltika, geležinkelis ir miestas. Be to, svarbu sudaryti sąlygas genetiniams mainams su Baltarusijos bei Lenkijos stumbrų populiacijomis. Kol mes diskutavome ir rengėme dokumentus, Baltarusijos ar Lenkijos stumbrai jau apsilankė Dzūkijoje. Vadinasi, svarstymai, kad ši vieta yra tinkama stumbrams apgyvendinti, tikrai pasitvirtino“ – sako Algirdas Klimavičius.
Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad stumbrų perkėlimas padėtų užtikrinti geresnę būsimų stumbrų kartų genų kokybę: „Bet kuriai populiacijai būtini nauji genai. Dabartiniu atveju vidurio Lietuvoje esanti stumbrų populiacija smarkiai izoliuota, vyksta artimos giminystės individų kryžminimasis, nėra naujų genų. Kadangi Dzūkijoje jau vaikšto stumbrų, tikimybė, kad iš Kėdainių rajono į tuos kraštus perkelti stumbrai susijungs į bandą, labai didelė.“
Grėsmę stumbrams kelia ne tik netinkama buveinių struktūra ir genetinės įvairovės susiaurėjimas. Pastaruoju metu pagausėjo laisvėje gyvenančių stumbrų žūčių, jiems susidūrus su transporto priemonėmis, o tai kelia grėsmę ir žmonėms. Dėl pernelyg didelės stumbrų populiacijos izoliuotoje teritorijoje taip pat daroma nuolatinė žala žemės ūkio kultūroms. Sumažinus stumbrų gausą rizikingiausiose vietose ir stabilizavus stumbrų gausą teritorijose, kuriose stumbrai daro didžiausią žalą žemės ūkio kultūroms, pavyktų sumažinti patiriamas grėsmes bei žalas.
Stumbrai perkeliami pasiremiant geriausia praktika
Stumbrų perkėlimo klausimas bei galimybės buvo aptartos ir Aplinkos ministerijos 2021 m. surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 70 dalyvių iš Europos ir JAV.
„Svarbiausia buvo sužinoti kitų šalių patirtį, išsiaiškinti, ar einame teisingu keliu, ar šis stumbrų perkėlimo projektas iš esmės yra teisingas. Visi konferencijoje dalyvavę mokslininkai patvirtino, kad stumbrų gaudymas ir paleidimas laisvėje be adaptacinio periodo stumbrams keltų pavojų dėl galimų ligų ir apsunkinto prisitaikymo, nes stumbrai turi būti paleidžiami kartu, susiformavus bandai. Be adaptacinio aptvaro to padaryti faktiškai neįmanoma – apie vykusią konferenciją stumbrų perkėlimo klausimu pasakojo Marius Čepulis.
Stumbrų perkėlimas vykdomas sugaunant jaunus individus ir juos perkeliant į laikino laikymo aptvarus su tikslu vėliau įkurdinti juos laisvėje, kad jie galėtų susijungti su dabar ten savarankiškai atklydusia stumbrų banda.
„Perkėlimas į adaptacinius aptvarus yra tik laikina stotelė tam, kad iš pavienių individų susiformuotų stumbrų banda, vedina vyresnės patelės. Klaidžiodami pavieniui stumbrai neįgunda saugotis žmonių ir transporto. Vyresniems stumbrams būtų sunku atlaikyti pervežimą, todėl pasiremiant rekomendacijomis perkeliami tik jauni individai. Adaptacinis aptvaras sudarytas iš skirtingų segmentų, kad esant reikalui būtų galima atskirti sergančius ar tarpusavyje nesutariančius stumbrus, taip užtikrinant šių gyvūnų saugumą. Šiuo metu statomi pastatai pašarų ir technikos laikymui“ – apie jau su pirmaisiais perkeltais stumbrais įrengtą adaptacinį aptvarą Dzūkijoje pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų pirkimų ir projektų skyriaus vedėja Miglė Bartašė.
Straipsnis finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų. Daugiau informacijos Aplinkos ministerijos (am.lrv.lt) ir ES investicijų (esinvesticijos.lt) interneto svetainėse.
